Bandomasis projektas bus išbandomas viename iš šalies miestų ir tik po to priimami galutiniai sprendimai dėl tolesnės jo eigos, patikslina LVŽS frakcija.
Valdančiosios frakcijos vertinimu, paštų skyrių panaikinimas būtų dar vienas smūgis šalies regionams.
Be to, reforma kelia daug papildomų klausimų, į kuriuos pašto vadovybė atsakymų neturėjo.
Praėjusią savaitę vykusiame LVŽS frakcijos posėdyje „Lietuvos pašto“ atstovai pristatė projektą „Ateities laiškininkas“.
Reformos esmė – naikinti pašto skyrius, visą krūvį perleidžiant automobiliu po regionus važinėjantiems laiškininkams.
„Lietuvos pašto“ atstovai prabilo apie tai, kad šiuo metu yra apie 300 perteklinių etatų ir pateikė rodiklius, parodančius finansinę reformos naudą įmonei.
Ekonominis šios pertvarkos pagrįstumas neįtikino LVŽS frakcijos narių – šiai idėjai linkstama nepritarti, kol nebus pateiktos projekto alternatyvos.
Anot frakcijos, ši reforma būtų dar vienas smūgis Lietuvos kaimui. Be to, dirbantys žmonės – šalies vertybė, o regionų užimtumo didinimas – LVŽS tikslas.
„Pritariame „Lietuvos pašto“ siekiui gerinti veiklos rezultatus, tačiau manome, kad tokia optimizacija nėra tinkamiausias kelias valstybės įmonei. Negalime visko matuoti pinigais, o šia idėja būtent tai ir buvo padaryta. Tokia reforma iš regionų būtų atimtas dar vienas gyvybingas bendruomenės narys, naikinami Lietuvos regionai“, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
LVŽS seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susitikęs su susisiekimo viceministru Pauliumi Martinkumi ir „Lietuvos pašto“ generaline direktore Lina Minderiene, išreiškė frakcijos poziciją projektui nacionaliniu mastu laikinai nepritarti.
„Mūsų frakcija šiuo klausimu vieninga: kol kas tokiai idėjai šalies mastu negalime pritarti. Iniciatoriams pasiūlėme paleisti bandomąjį projektą viename iš nedidelių Lietuvos miestų. Tikime, kad toks sprendimas padės atsakyti į visus iškilusius klausimus“, – teigia V. Sinkevičius.
Susisiekimo ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė BNS patvirtino, kad toks susitarimas pasiektas, nes klausimas socialiai labai jautrus
„Kalbėta apie tai, kad klausimas socialiai labai jautrus, reikia atsižvelgti į žmonių nuomonę. Reforma turi būti vykdoma labai atsargiai, todėl kalbama, kad būtų įgyvendintas bandomasis projektas. Kol kas neaišku, kur jis bus atliktas, o jo rezultatai lems tolesnius žingsnius“, - BNS sakė V. Šmaižytė.
V. Sinkevičius BNS teigė puikiai suprantantis, kad ne frakcija turėtų nurodinėti valstybės įmonei, kaip dirbti, tačiau parlamentarai negali ignoruoti visuomenės nepasitenkinimo.
„Visi mūsų vienmandatininkai, kas grįžo į regionus, parsivežė tik neigiamą nuomonę. Dėl to mes ir kvietėmės pašto direktorę. Taigi, mes puikiai suprantame, kad čia ne frakcijos prioritetas valstybės valdomoms įmonėms rodyti, kaip dirbti. Bet jeigu mes girdime nepasitenkinimą, negatyvias nuomones, turime reaguoti“, - BNS sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, tokio masto projektai turi būti vykdomi, pirmiausiai atsižvelgiant į visas aplinkybes, ne vien tik į skaičius, „nes yra ir daugiau dedamųjų“. Pasak jo, būtent todėl siūloma atlikti bandomąjį projektą ir pasižiūrėti, kaip jis veikia.
Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tadas Valančius BNS sakė negalintis komentuoti šio susitarimo ir žadėjo atsiųsti komentarą vėliau.
Lietuvos paštas teigė, kad pertvarkius tinklą kaimuose, paslaugos žmonėms būtų teikiamos namuose ar mobiliuose pašto skyriuose. Skaičiuojama, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.
Lietuvos paštas buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 - kaimo vietovėse.
Lietuvos paštas rengia valdybos posėdį dėl reformos
Lietuvos paštas pranešė kviesiantis skubų valdybos posėdį dėl reformos, apie kurios stabdymą pranešė Seimo valdančioji „valstiečių“ frakcija.
„Lietuvos paštas kvies skubų valdybos posėdį, kuriame turėtų būti sprendžiama tolimesnė strateginiame įmonės plane patvirtinto projekto eiga“, – teigiama bendrovės pranešime spaudai.
Bendrovė pabrėžė, kad paštas ir pašto paslaugos kaimiškosiose vietovėse nebūtų naikinami – planuojama keisti tik šių paslaugų teikimo būdą tam, kad paslaugos taptų prieinamesnės ir modernesnės.
„Įdiegus šią inovaciją, gyventojai pašto paslaugas galėtų įsigyti ten, kur jiems patogiausia, pavyzdžiui, namuose, iš anksto išsikvietę laiškininką telefonu. Taip pat klientų patogumui paslaugos būtų teikiamos ir stacionariai. Jas centrinėse gyvenviečių vietose teiks laiškininkai, o informacija apie laiškininkų sustojimo vietas būtų skelbiama tinklalapyje www.lietuvospaštas.lt ir tose pačiose gyvenviečių centrinėse vietose“, – teigiama „Lietuvos pašto“ pranešime.
Įmonės teigimu, senyvo amžiaus, atokiau gyvenantys, socialinę atskirtį išgyvenantys žmonės turėtų galimybę gauti visas jiems reikalingas paslaugas namuose.
„Jie būtų lankomi namuose, kur būtų pasirūpinta jų poreikiais. Naujovė leistų stiprinti ir laiškininko profesijos prestižą. Laiškininkams būtų suteikiamos modernios darbo priemonės, didinamas darbo užmokestis, gerinamos socialinės garantijos. Pašto korespondencijos siuntų ir prenumeruojamų spaudos leidinių pristatymas, pensijų ir socialinių išmokų išnešiojimas į namus vyktų įprastai, kaip tai yra daroma dabar“, – tvirtinama pranešime.