Vežėjai: pervežimų įkainiai sumažėjo 10 proc., didesnės problemos laukia ateityje

Vežėjų kompanijos „Šarkutis“ vadovas Bonifacas Benetis sako, kad pervežimų įkainiai karantino laikotarpiu sumažėjo 10 proc. Tuo tarpu vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius sako, jog papildomos bėdos vežėjus gali užgriūti po mėnesio ar kelių savaičių.

„Krovinių yra žymiai mažiau, nes vežama tik tai, kas būtina: maisto, medicininės prekės, o tokių statybinių medžiagų nebevežiojama. Mokėjo 1,01 (euro – ELTA) už kilometrą, dabar sumažino jau dvi savaites – 92 centai, 10 procentų sumažėjo“, – Eltai sakė B. Benetis.

Jo teigimu, vilkikai nemažą laiko dalį praleidžia stovėdami, nes nėra krovinių.

„Dar kad važiuotume, bet dabar stovime po dieną dvi, išsikrauname ir nėra pakrovimų. Anksčiau penktadienį vairuotojai visada atsiremdavo į tas išdirbtas 90 valandų – daugiau negali dirbti, o dabar jau tokių įvykių nebėra. Dabar išdirbame 60-70 valandų. O likusį laiką stovi, kadangi nėra krovinių“, – sakė B. Benetis.

M. Atroškevičius: problemos nėra, bet ji bus

„Linavos“ generalinis sekretorius M. Atroškevičius įsitikinęs, kad kol kas vėlavimų už atsiskaitymus vežėjų įmonės nejaučia, bet turėtų pajusti greitu metu.

„Nereikia būti dideliu mąstytoju, kad nematytume, jog šios problemos neturėsime po savaitės, po mėnesio. Pas mus situacija yra kokia – už pervežimus mes dažniausiai gauname atsiskaitymus po 30 dienų nuo krovinio pristatymo, o tie, kurie dirba Vakaruose, su didesniais užsakovais, – tai net ir po 60 dienų. Tai tiesiog kada stringa tie pervežimai, mokėjimai, tai juos galima pajausti po mėnesio trijų. Šiandien tos problemos kol kas didelės nėra, bet ji bus“, – Eltai teigė M. Atroškevičius.

Jo teigimu, kiekvienas atvejis su mokėjimais yra individualus.
„Tai nėra sistema, kiekvienas atvejis individualus, dėl to kiekvienas žiūri savo kliento. Jei turiu klientus, su kuriais dirbu 10-20 metų, mes su tuo klientu buvome perėję ne vieną krizę, tai natūralu, kad stengiesi tokį klientą nelabai spausti. Jei matai, kad rizika didesnė, tokiu atveju stengiesi eiti teisiniu keliu, kad nebūtų taip, kad po to, kai bankrutuos, būsi paskutinis eilėje reikalaujantis.

Turime suprasti, kad ir tos pačios transporto įmonės turi įsipareigojimus prieš bankus, lizingo bendroves. Ten irgi galbūt kažkam padės, palūkanas kažkokias valstybė padės padengti. To aiškumo kol kas nėra, kokia parama verslui bus“, – sakė „Linavos“ generalinis sekretorius.

„Tos problemos bus, niekur jos nedings“, – pridūrė jis.