Kaip dėstoma lapkričio pabaigoje parengtame teikime, nutarimo projekto tikslas – užtikrinti teisinį aiškumą ir darbuotojų lygiateisiškumą tais atvejais, kai susitariama dėl maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo, vengti darbdavių piktnaudžiavimo dėl išmokamų dienpinigių sumų ir palengvinti įrodinėjimą darbo ginčų komisijose
„Valstybinei darbo inspekcijai atliekant patikrinimus ir nagrinėjant darbo ginčus nustatoma, kad darbdaviai darbo sutartyse nenurodo konkretaus dienpinigių procento, o nurodo, kad jie bus ne mažesni kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, ir moka darbuotojams skirtingas dienpinigių sumas už atitinkamus komandiruočių laikotarpius, nesilaikoma ir darbuotojų lygiateisiškumo – tomis pačiomis kryptimis vykstantiems, tas pačias pervežimo rūšis vykdantiems darbuotojams toje pačioje įmonėje mokami skirtingi dienpinigių dydžiai.
Darbuotojai sulaukia darbdavių paaiškinimų, kurie pakartojami ir nagrinėjant darbo ginčus, kad dienpinigių suma mažinama atsižvelgiant į darbuotojo darbo kokybę, aplinkybes, kurios nepriklauso nuo darbuotojo neįvykdytos užduoties per nustatytą terminą, padarytus tariamus darbo pareigų pažeidimus ir pan.
Kitaip tariant, darbuotojui yra išskaitoma iš dienpinigių, kas prieštarauja Darbo kodekso 150 straipsnio 1 daliai ir Civilinio proceso kodekso 739 straipsniui. Tokiu būdu darbuotojui ženkliai sumažėja faktiškai išmokama dienpinigių suma už komandiruotėje praleistą laiką ir galimybė padengti jo patirtas padidėjusias išlaidas“, – rašoma dokumente.
Pateikiama statistika, kad 2021 metų pirmąjį pusmetį lyginant su 2019–2020 metais daugiau nei dvigubai išaugo prašymuose darbo ginčų komisijoms keliamų reikalavimų dėl nesumokėtų dienpinigių išieškojimo skaičius.
„Per 2021 metų pirmąjį pusmetį darbo ginčų komisijos gavo 2284 prašymus. Išnagrinėtuose prašymuose buvo iškelta 4615 įvairių reikalavimų, tarp kurių 366 reikalavimai dėl nesumokėtų dienpinigių išieškojimo (apie 7,9 proc.)“, – nurodo ministerijos atstovai.
Siūloma palikti galimybę profesinei sąjungai ir darbdaviui susitarti dėl mažesnių dienpinigių taikymo kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra – nustatyti mažesnius dienpinigius vietiniame norminiame teisės akte, jeigu jų dydis nėra mažesnis kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, tačiau konkretūs dienpinigių dydžiai turės būti papildomai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus (pavyzdžiui, valstybė, į kurią darbuotojas komandiruojamas; tarptautinio pervežimo rūšis, krovinio pobūdis, komandiravimo trukmė, ekonominės veiklos sezoniškumas, cikliškumas ir kt).
Norėtų gauti el. paštu
A. Cuzanauskas siūlė, kad mažesni konkretūs dienpinigių dydžiai galėtų būti nustatomi tik tada, kai yra išskiriami maistpinigiai, nakvinpinigiai su pridedamais patvirtinančiais dokumentais.
„Nėra jokios kitos galimybės nurodyti darbdaviams, kaip galėtų būti diferencijuojami dienpinigiai. Šiuo metu, kas yra baisiausia – neatšaukta galimybė mažinti dienpinigius nuo 100 iki 50 proc.
Tuo jie naudojasi. Visose darbo ginčų komisijose matome, kad darbdaviai manipuliuoja. Darbuotojai negauna komandiruotės įsakymų. Jie nežino, koks jų procentas yra, o po to, norėdami paslėpti nepriemoką, jei darbuotojas kreipiasi į teismą ar į komisiją, darbdaviai tiesiog surašo taip, kaip jiems patinka, procentą.
Viskas, tada darbuotojas neturi jokios galimybės įrodyti, kad yra nepriemoka“, – pasakojo jis.
Profesinės sąjungos atstovas dar siūlė, kad darbuotojai su vietiniame teisės akte nustatyta tvarka turėtų būti supažindinti privalomai ir pasirašytinai.
„O darbdavio įsakymas turėtų būti išsiųstas į darbuotojo nurodyta el. pašto adresą. Tai užkirstų kelią manipuliuoti įsakymų datomis“, – pastebėjo jis.
„Jei darbuotojas bus informuotas apie tai, bus išsiųstą į el. paštą – tokiu atveju, jei darbuotojas kreipsis į komisiją, darbdavys nebegalės manipuliuoti, kada jis buvo informuotas. Tai bus el. pašte, todėl darbdavys negalės nei atbuline data, nei kaip kitaip parašyti įsakymą ir paslėpti tą nepriemoką“, – paaiškino A. Cuzanauskas.
Reikės daugiau darbuotojų
„Linavos“ teisinių ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas R. Vosylius teigė, kad ši naujiena vežėjų bendruomenę labai nustebino, nes apie ją sužinojo iš „Delfi“ pasiteiravimo, o ne iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, su kurios atstovais dėl transporto sektoriui aktualių klausimų reguliariai bendrauja.
„Ankstesniuose susitikimuose su viceministru Vytautu Šilinsku apie tai, kad gali būti registruojami tokie pakeitimai nebuvo užsiminta. Projektas derinti taip pat nebuvo atsiųstas.
Labai gaila, kad ministerija, kuri viešai teigia, jog būtina siekti dialogo, pati neina į dialogą ir už nugaros registruoja siūlymus dėl transporto sektoriui aktualių klausimų, prieš tai net neinformavusi“, – sakė jis.
Pastebėjus, kad „Linava“ yra prie teikimo esančiame adresatų sąraše, R. Vosylius tik dar kartą patvirtino, jog apie pasiūlymą anksčiau nežinojo.
„Kalbant apie šio pasiūlymo turinį, juo siekiama pakeisti kai kurias 2004 metų Vyriausybės nutarimo nuostatas dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo. Siūloma, kad mažesni nei maksimalūs (Vyriausybės patvirtinti) dienpinigių dydžiai būtų numatomi konkrečiai kolektyvinėse sutartyse, o jų nesant, vietiniuose norminiuose teisės aktuose, t. y. įmonių vidaus tvarkose, bet ne darbo sutartyse, kaip yra šiuo metu.
Taip pat siūloma, kad dienpinigių dydžiai būtų diferencijuojami pagal objektyvius kriterijus, įtvirtintus kolektyvinėse sutartyse ar norminiuose teisės aktuose, t. y. įmonių vidaus tvarkose. Toks reikalavimas formaliai šiuo metu nėra įtvirtintas.
Suprantame, ministerijos siekį mažinti darbdavių galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas, palengvinti įrodinėjimą kilus darbo ginčui, tačiau šiuo atveju visiškai nevertinta tai, kad tokios naujovės darbdaviams labai padidins administracinę naštą. Kodėl?
Todėl, kad reikės priimti naujas vidines tvarkas, jose numatant atitinkamus dienpinigių dydžius, objektyvius jų nustatymo kriterijus, užtikrinti, kad visų taisyklių, numatytų naujuose dokumentuose (kurių iki šiol nebuvo), būtų tinkamai laikomasi. Tai reiškia, kad darbdaviams gali neužtekti turimų administracinių išteklių ir reikės priimti naujų darbuotojų būtent šioms naujovėms įgyvendinti“, – dėstė asociacijos atstovas.
Jis pridūrė, kad savo pastabas oficialiu raštu pateiks Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kitoms institucijoms.
„Taip pat asociacija „Linava“ kviečia eiti į dialogą ir kalbėtis, o ne už nugaros priimti sprendimus, kurie palies transporto sektorių“, – dar sakė jis.