Statybų užsakovas – Panevėžio bendrovė „Trukstalis“, besiverčianti prekyba metalais ir nekilnojamuoju turtu.
„Statome paslaugų kompleksą, kuriame bus viešbutis, dvi konferencijų salės, restoranas, greito maisto kavinė ir parduotuvė, - „Verslo vartams“ teigė bendrovės savininkas Romas Lukošius. - Tokia investicija yra ne tik pirmoji tokio pobūdžio Panevėžio rajone, bet ir pirmoji prie „Via Balticos“.
Trijų tūkstančių kvadratinių metrų paslaugų komplekse restoranas vienu metu galės pamaitinti 300 klientų, viešbutyje galės nakvoti 100, o dviejuose konferencijų salėse susitikti 300 žmonių.
Prieš pasiryždamas investuoti 10 milijonų litų R.Lukošius atliko tokių paslaugų poreikio ir verslo perspektyvos analizę.
„Ši paslaugų niša prie „Via Balticos“ yra tuščia ne tik Panevėžio rajone, bet ir visoje šalyje. Kai tokia situacija - pirmasis investavęs laimi daugiausia, – įsitikinęs R.Lukošius. – Kitos tokios strategiškai patogios vietos investicijai prie „Via Balticos“ sunkiai rasi, nes paslaugų kompleksas kyla prie antros pagal svarbą Lietuvoje sankryžos. Su ja varžytis galėtų nebent magistralės sankryža ties Kaunu“.
Pirmasis „Via Balticos“ paslaugų kompleksas pradės veikti gegužės mėnesį.
Žemės supirktos
Stambusis ir vidutinis kapitalas pinigus į patrauklias pakeles Panevėžio rajone pradėjo investuoti prieš trejus metus ir ypač suaktyvėjo, kai šalies Vyriausybėje atvirai buvo pradėta svarstyti apie logistikos centro steigimą prie „Via Balticos“ šalia Panevėžio.
Labiausiai investuotojus tuo metu ir dabar domina „Via Balticos“ ruožas nuo Šilagalio iki magistralės viaduko ties Berniūnais. 2004-2005 metais beveik 90 proc. norinčiųjų investuoti Panevėžio priemiestyje pageidavo būtent tos vietos.
Žemes į abi puses nuo Šilagalio viaduko masiškai ėmė supirkti pramonininkai ir verslininkai. Po sovietmečio dykynėmis paverstosios žemės ūkio paskirties žemė per 2005 metus tapo verslininkų apetitą žadinančių masalu.
Per dvejus metus, nuo 2004-ųjų iki 2006-ųjų pabaigos, žemės vertė šiame „Via Balticos“ ruože pabrango iki 50 kartų – nuo 100 iki 5000 litų už arą. Dabar vidutinė kaina šioje vietoje - 2700 litų už arą.
Šio patrauklaus nekilnojamojo turto pyrago dar likę, bet žemės savininkai taip persistengia vertindami sklypą, kad lošteli net ir prie sostinė kainų įpratę potencialūs investuotojai.
Tiesa, buvę ir esami ūkininkai šioje vietoje valdo jau mažesnę dalį sklypų. „Verslo vartų“ žiniomis, žemės statybų bumas šioje vietoje gali prasidėti 2008 metais – dabar keičiama žemės paskirtis iš ūkinės į komercinę ir rengiami detalieji planai.