„Su vežėju turime sutartinius įsipareigojimus, deja, vežėjas tinkamai neįsivertino darbo organizavimo ir žmogiškųjų išteklių poreikio rugsėjo mėnesiui, kuomet į maršrutus išleidžiama daugiau transporto priemonių ir reikalinga turėti daugiau vairuotojų. Sutartyje su vežėju numatyta, kad vežėjas turi pasirūpinti žmogiškaisiais ištekliais, jog būtų užtikrintas maršrutų aptarnavimas“, – pakomentavo Greta Vasiliauskaitė, JUDU komunikacijos specialistė.
Visoms šalims atsisėdus prie darbo stalo, pavyko suvaldyti situaciją. Visgi vilniečiams svarbu, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų. Ypač dabar, kai pasibaigė atostogos ir visi grįžo prie savo įprastinių darbų ir mokslų.
„Vežėjas turi paruošti planą, pagal kurį dirbs ir sieks, kad į maršrutus išvažiuotų tiek transporto priemonių, kad būtų užtikrintas miesto poreikis“, – sako specialistė.
Visose Europos šalyse viešojo transporto reglamentas numato, kad vežėjai turi užtikrinti transporto pastovumą. Tai reiškia, kad vežėjai sudaro tam tikrus rezervus. Vilniuje privatus vežėjas, panašu, tokios rezervo sudaryti nesugebėjo.
Ar krizinė situacija suvaldyta ir nepasikartos – parodys laikas. Šiuo metu krizė yra suvaldyta, o vežėjui suteikta galimybė pasimokyti iš savo klaidų.
Šiuo metu „Transrevis“ aptarnauja 23 paprastų autobusų maršrutus ir greitąjį maršrutą 4G.