Komandiruočių sąnaudų ir atskaitymo iš pajamų taisyklėse numatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų už dienpinigius nereikia mokėti, jei jų suma per mėnesį nesudaro daugiau nei 50 proc. darbuotojo atlyginimo, o pats atlyginimas yra didesnis nei 1,3 MMA.
Šiuo metu MMA Lietuvoje yra 555 eurai popieriuje, 2020 metais ji turėtų didėti iki 607 eurų. Atitinkamai šiuo metu riba vairuotojų atlyginimams yra 721,5 euro, o kitais metais būtų 1092,6 (607*1,8) euro.
Skaičiuojant į rankas, bet nevertinant dienpinigių, padidėjimas sudarytų 213 eurų (iki 704,90 euro). Dėl didesnių įmokų į „Sodrą“ vairuotojai senatvėje gautų didesnes pensijas.
„Biudžeto kontekste mes esame pasiruošę didinti koeficientą iki 1,8 MMA. Signalas „Linavai“ yra toks, kad arba deratės ir susiderate, arba mes tiesiog didiname ir viskas“, – DELFI sakė T. Tomilinas.
Susitarti nepavyko
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pavasarį siūlė koeficientą didinti iki 2 MMA.
Vasarą vyko derybos tarp profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų. Galiausiai paskelbta, kad dalis profsąjungų iš derybų traukiasi.
Rugsėjį Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir profsąjunga „Solidarumas“ pasirašė sutartį. Skelbta, kad joje nustatytos vairuotojų socialines ir ekonomines sąlygos bei garantijos.
„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius DELFI sakė, kad neviešame dokumente apie didesnį koeficientą nekalbama.
Komentuodamas T. Tomilino įvardintą 1,8 MMA dydį, jis sakė: „Siūlyti galima ir iki 3,8 ir iki 5,8. Jei višta deda vieną kiaušinį per dieną, mes negalime biudžete įrašyti, kad ji padės 5 per dieną“.
M. Atroškevičius svarstė, kad tokiu būdu norima labiau spręsti biudžeto, o ne vairuotojų atlyginimų klausimą.
„Jei valstybė nori pasipelnyti ir nori karvutei nupjauti vieną spenelį, tai gal vieną kažkokį patiekalą pagamins, bet ilguoju laikotarpiu, karvė nebeduos pieno“.
Jis taip pat priminė, kad šiuo metu Lietuvos bankas rengia koeficiento didinimo ekonominį įvertinimą.
„Transporto sektorius dabar turi daug iššūkių, Mobilumo paketas dar galutiniai neišspręstas. Jei tokiu metu norime dar didinti mokesčius, tai tiesiog transporto sektoriaus nebeliks. Tai ne gąsdinimai, o realus gyvenimas“, – įspėjo M. Atroškevičius.
Iš derybų su „Linava“ pasitraukusios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat sakė, kad dar laukia Lietuvos banko išvadų.
„Pasižiūrėsime prognozes, bendrą ekonominę padėtį, jie išanalizuos transporto sektorių ir pateiks, koks realiai tas koeficientas galėtų būti. Vyriausybė buvo pakėlusi kartelę iki 2 MMA, mes sakėme, kad galime derėtis ir dėl kitokio, jei bus pasiūlyti atitinkami kompensaciniai mechanizmai.
Vasarą pamatę apgailėtiną situaciją, pasakėme, kad procese nedalyvausime. Deja, „Solidarumas“ susigundė tam tikrais pažadais“, – pasakojo ji.
Išgirdusi apie M. Atroškevičiaus teiginius, kad verslas gali pasitraukti iš Lietuvos, I. Ruginienė juos pavadino manipuliacijomis.
„Tai yra manipuliavimas žmonių jausmais. „Linava“ neseniai komentavo Mobilumo paketą, kad visi vežėjai pasirengę išeiti. Kur jie išeis? Europos Sąjunga turi vieningą sistemą, jei direktyva galioja, tai galioja visose šalyse.
Jie išeis iš ES rinkos? Nereikia juokinti. Lenkijoje ir Vokietijoje yra tie patys griežti reikalavimai, niekur nepasidėsi. Kai tik kalbame apie didesnį atlyginimą, prasideda manipuliacijos“, – DELFI sakė ji.
„Sodros“ duomenimis, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų Lietuvoje yra 79,1 tūkst. Tai daugiausiai atstovų turinti profesija šalyje.