„Šį kartą, galima sakyti, pasisekė - pradėjom kalbėti apie kompromisinius variantus su Vilniumi kaip „Rail Baltica“ dalimi. Matyt, tam padėjo ir premjerų susitikimas. (...) Prasidėjo kalbos, kaip techniškai įrašyti Vilnių į sutartį, žinoma, tai dar žalios formuluotės, bet panašu, kad pats faktas, jog Vilnius yra trasos dalis, sutartas“, - BNS sakė ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus.
Penktadienį Vilniuje vykusiame „Rail Baltica“ projekto darbo grupės posėdyje Estijos atstovai pateikė kompromisinį siūlymą dėl Vilniaus prijungimo, pranešė Estijos ekonomikos ministerija.
„Pasitarime šalys pasiekė konsensusą daugiausia dėl techninių klausimų“, - sakė Estijos ekonomikos ministerijos patarėjas Rasmusas Ruuda. Anot jo Estija pateikė kompromisinį siūlymą dėl akcininkų sutarties, kurią numatyta svarstyti kitame susitikime kovo pradžioje Taline.
Pasak A. Jackaus, žvelgiant į dabartinę derybų eigą, turėtų pavykti susitarti, kad dėl Vilniaus prijungimo su Europos Komisija derėtųsi bendra įmonė, o ne Lietuva.
„Iš esmės, įtraukiant Vilnių, numatytos alternatyvios trasos, taip pat kuriame bendrovę, kad joje dirbtų specialistai, gebantys visą projekto eigą išdėlioti į logiškus ir nuoseklius etapus. (...) Tai iš esmės, jeigu reikėtų derėtis su Komisija, tai būtų daroma (bendrovės - BNS)“, - BNS sakė A.Jackus.
Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas anksčiau teigė, jog Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ yra Lietuvos ir Europos Komisijos derybų objektas. Su tuo nesutiko Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, kuris BNS šią savaitę teigė, kad Lietuva sieks, jog derybas su EK vykdytų bendra įmonė.
Anot A. Jackaus, sutarta ir dėl dalies kitų klausimų: „Likusi derybų dalis vyko sklandžiai, neišspręstų klausimų sąrašas sutrumpėjo ir, manau, judame link įmonės steigimo“.
Tačiau A. Jackus kol kas nesiryžo prognozuoti, kada bus baigtos derybos dėl akcininkų sutarties.
R.Ruudos teigimu, šalims teks apsvarstyti tokius ginčytinus klausimu, kaip geležinkelio trasos Lietuvoje maršrutas ir bendros įmonės vadovų skyrimas.
„Taip pat būtina susitarti dėl projekto tarpinių etapų įgyvendinimo bei dėl to, kurios šalies įstatymai reguliuos akcininkų santykius“, - teigė Estijos ekonomikos ministerijos patarėjas.
Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau tam iki šiol priešinosi Estija, todėl užtruko derybos dėl akcininkų sutarties. Seniau ją planuota pasirašyti dar sausio pradžioje.
2015 metais Lietuvoje turėtų būti nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.