„Dar tikslios datos neturime, bet per rugsėjį turėtume paleisti. Dar deriname ir su valdyba tą klausimą. Esame techniškai pasiruošę naujam rangos konkursui, bet liko paskutiniai derinimai“, – BNS sakė M. Gelžinis.
Konkursas bus skelbiamas antrą kartą – pirmą kartą jį laimėjo statybų bendrovė „Mitnija“, tačiau 25 mln. eurų (be PVM) vertės sutartis šių metų kovą buvo nutraukta, laiku negavus valstybės finansavimo.
„Jei neturėtume bent jau pradinio užtikrinimo (dėl finansavimo – BNS), greičiausiai nepradėtume rangos konkurso. Tai yra svarbu, ir svarbu tą dalį gauti jau 2022 metais, priklausomai, kaip pavyks su rangos konkursu“, – kalbėjo oro uosto vadovas.
M. Gelžinio teigimu, dabar dėl finansavimo yra daugiau aiškumo, iš valstybės biudžeto tam turėtų būti skirta maždaug ketvirtadalis projekto vertės. Didžiąją terminalo statybos kaštų dalį turėtų padengti Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskola, likusią dalį – nuosavos lėšos.
„Ministerija savo biudžetus baigia dėliotis, matome, kad šį kartą startuotume tiek su skolintomis lėšomis, tiek su Susisiekimo ministerijos. (...) Valstybės paramą turėsime suderinti su Europos Komisija ir tai greičiausiai būtų tik 25 proc. visos projekto sumos“, – teigė Lietuvos oro uostų vadovas.
Jis neatmetė, kad naujo konkurso vertė bus didesnė nei pirmojo: „Brangsta viskas, medžiagos, darbai, tai sunku prognozuoti, koks bus skirtumas nuo prieš tai buvusios kainos, kurią rangovas buvo įvardinęs“.
M. Gelžinis yra sakęs, jog ŠIB paskola būtų galima kompensuoti iki 65 proc. projekto vertės. ŠIB pernai trijų šalies oro uostų modernizavimui paskolino 70 mln. eurų.
„Vis dar turime sutartį su ŠIB, ji galiojanti. Per tuos trejus metus tikimės, kad ir atsigavimas bus, ir turėsime daugiau savų lėšų, nes 2023-2024 metais aviacija planuoja jau bent sugrįžimą į 2018-2019 metų lygį, manau, ir mūsų situacija pagerės iki to laiko“, – teigė M. Gelžinis.
Pasak jo, paskelbus konkursą, jo procedūros užtruks apie šešis-septynis mėnesius, todėl tikimasi sutartį su laimėtoju pasirašyti kitų metų kovą, o darbus baigti 2024 metais.
„Dabar yra geras laikas (statyboms – BNS), kol dar nėra pilno užkrovimo, nėra tiek daug orlaivių ir keleivių, neatvažiuoja išlydinčiųjų ir transporto aplink oro uostą nėra tiek daug. Tai kaip tik leis mums susitvarkyti tuos darbus“, – sakė M. Gelžinis.
Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė Eglė Čiužaitė BNS teigė, jog naujas terminalas Vilniaus oro uostui yra labai svarbus, jis leistų padidinti jo pajėgumus.
„Labai svarbu būtų padidinti pajėgumus Vilniaus oro uosto, reikia pastatyti naują terminalą, kad tie pajėgumai išsiplėstų“, – teigė ji.
Naujas keleivių išvykimo terminalas Vilniaus oro uoste bus statomas šiaurinėje jo dalyje, tarp naujojo VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo terminalo.
Iki pandemijos Vilniaus oro uostas buvo pritaikytas aptarnauti 3,5 mln. keleivių, tačiau 2019 metais jų sulaukta apie 5 mln. Pastačius naująjį terminalą, jo pajėgumai padidėtų iki 7 mln. keleivių.
Dėl pandemijos pernai keliautojų skaičius Vilniaus oro uoste sumenko 74 proc. iki 1,3 mln.