„Laisvės TV“ žurnalistas A. Tapinas, inicijavęs Vilniaus oro uosto pavadinimo keitimą, teigia, kad pasaulyje dominuoja oro uostai, pavadinti žinomų menininkų vardais.
Pasak A. Tapino, geriausias pasirinkimas būtų suteikti Vilniaus oro uostui kultūros veikėjo, dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą.
„Žiūrėjome į tuos žmones, kurie yra žinomi ir kurių vardas suteiktų pridėtinės vertės. Pavyzdžiui, Talino oro uostas pavadintas buvusio prezidento Lenarto Merio vardu, tačiau pridėtinės vertės šis vardas nelabai suteikia, o štai Varšuvos Šopeno oro uostas savo vardą puikiai išnaudoja“, – pasakoja A. Tapinas.
M. K. Čiurlionio vardo suteikimas simbolizuotų mūsų kultūrą
A. Tapino manymu, Vilniaus oro uostui suteikti M. K. Čiurlionio vardą būtų gražus simbolis – šio menininko kūriniuose daug paslėptų reikšmių, kurios simbolizuoja keliones bei troškimą keliauti.
Anot žurnalisto, galvojant apie naują oro uosto pavadinimą reikėtų orientuotis į save, lietuvius, o ne į atvykstančius užsieniečius.
„Pavadinimas skirtas mums patiems, manau, kad geresnis jausmas būtų išskristi iš M. K. Čiurlionio oro uosto, jaukiau būtų į jį ir sugrįžti. Šio menininko vardo suteikimas būtų mūsų kultūros simbolis, o reklamos kultūrai niekada nebus per daug. M. K. Čiurlionis yra žmogus, kuriuo galime didžiuotis“, – džiaugiasi A. Tapinas.
Žurnalistas svarsto, kad oro uoste taip pat būtų galima rengti įvairias parodas bei pasirodymus, susijusius su M. K. Čiurlionio kūryba.
„Galimybės yra didžiulės – pradedant nuo jaunųjų talentų rečitalių, parodų, iki programėlių mobiliesiems telefonams, kuriose būtų galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos“, – kalba A. Tapinas.
Oro uosto pavadinimas keisis nebent po rekonstrukcijos
Valstybinio turizmo departamento atstovė spaudai Gerda Butkuvienė teigia, kad geriausiais pasaulyje oro uostų pavadinimais išrenkami tie, kurie būna dedikuoti įžymiems asmenims. Tačiau, svarsto G. Butkuvienė, Lietuvos ir jos sostinės žinomumo didinimas yra vienas pagrindinių iššūkių vykdant turizmo rinkodarą užsienio šalyse. Jos teigimu, Vilniaus vardas oro uosto pavadinime leidžia turistams šalį lengviau atpažinti.
G. Butkuvienė svarsto, kad, keičiant oro uosto pavadinimą, būtų svarbu apklausti užsienio turistus ir pasidomėti, kiek dėmesio jie skiria oro uosto pavadinimui, su kuo jiems asocijuojasi Lietuva ir Vilnius, kokio lietuvio istorija juos labiausiai sudomintų.
Vilniaus oro uosto komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė sako, kad Vilniaus oro uostui iš tiesų buvo svarstoma suteikti M. K. Čiurlionio vardą, tačiau galutinį sprendimą turės priimti Susisiekimo ministerija, kuri yra Vilniaus oro uosto savininkė.
Susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėja Vytautė Šmaižytė LRT.lt sako, kad, kol vyksta Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbai, nėra planuojama keisti jo pavadinimo. V. Šmaižytės teigimu, nors sunku ką nors prognozuoti, tačiau neatmetama, kad po rekonstrukcijos tokia galimybė galėtų būti svarstoma.
Pavadinimo pakeitimas – graži dovana Lietuvai
Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas A. Pociūnas mano, kad Vilniaus oro uostui turėtų būti suteiktas tautiečio, nusipelniusio aviacijos srityje, vardas.
Pasak A. Pociūno, Vilniaus oro uostui labiausiai tiktų suteikti Lietuvos karo aviacijos vado, brigados generolo, lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio vardą. A. Gustaitis konstravo ANBO („Antanas Nori Būti Ore“) lėktuvus, su vienu jų leidosi į ekspediciją, kurios metu apskrido 12 Europos sostinių.
A. Gustaitis taip pat inicijavo aukštojo aviacijos mokslo plėtrą Lietuvoje, o kol buvo karo aviacijos vadas, Lietuvos oro pajėgos kokybe pasivijo ar net aplenkė daugelį pirmaujančių Europos valstybių.
„Jis žmogus, visais klausimais nusipelnęs Lietuvos aviacijos istorijai, – ir puikus kariškis, ir aviacijos organizatorius, karinių lėktuvų konstruktorius!“ – džiaugiasi A. Pociūnas.
„A. Gustaitis buvo to laiko žmogus – ne iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o Respublikos laikotarpio, jos šimtmečio. A. Gustaitis į šį šimtmetį įnešė didžiulį indėlį, nemanau, kad jam atsirastų konkurentas. Tai būtų graži dovana ne tik vilniečiams, bet ir visiems lietuviams“, – kalba A. Pociūnas.
A. Pociūnas: A. Gustaitis dirbo visai Lietuvai
Nors A. Gustaitis didelę laiko dalį dirbo Kaune, tačiau A. Pociūnas įsitikinęs, kad jo vardu turėtų būti vadinamas būtent Vilniaus oro uostas.
„Neužmirškime, kad Kaunas tuo metu buvo tik laikinoji sostinė. Negalime sakyti, kad A. Gustaitis dirbdamas Kaune buvo tik Kauno. Kalbame apie Lietuvos valstybės sostinę, o jis dirbo ne Kaunui – jis dirbo visai Lietuvai. Nors aš kaunietis, tačiau Vilnius vis vien yra Lietuvos sostinė, o A. Gustaitis yra mūsų visų“, – tikina A. Pociūnas.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovas svarsto, kad Vilniaus oro uostas galėtų būti pavadintas ir Stepono Dariaus ar Stasio Girėno vardu, tačiau, primena jis, S. Girėnas didelę dalį gyvenimo praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl būtų įamžintas kaip didvyriško skrydžio dalyvis ir tragiško likimo žmogus.
„Antanas Gustaitis, kaip ir Steponas Darius, labai stipriai paveikė žmonių širdis, nesvarbu, kad dabar auga jau kita karta. Jei oro uostą pradėtume vadinti jų vardu, tai ir žmonės taip darytų. Tai neleistų pamiršti praeities“, – tikina A. Pociūnas.
Renkant pavadinimą, reikia išlaikyti unikalią miesto istoriją
Lietuvos aviacijos muziejaus Aviacijos istorijos ir leidybos skyriaus vedėjas Aistis Lukoševičius mano, kad Vilniaus oro uosto pavadinimas gali likti toks, koks yra dabar, nes Vilniaus vardas pasaulyje jau gana gerai žinomas.
Vis dėlto, norint keisti aerodromo ar oro uosto pavadinimą, sako A. Lukoševičius, derėtų parinkti tokių žymių žmonių vardus, kurie turi kokių nors sąsajų su miestu, kuriame įsikūręs aerodromas. Tokiu būdu, svarsto jis, būtų išlaikoma unikali miesto istorija.
„Pavyzdžiui, Kauno aerodromas pavadintas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu, tai turi tam tikrą reikšmę – lakūnai turėjo nutūpti būtent į šį Kauno aerodromą, dėl to minint skrydžio 60-metį aerodromas buvo pavadintas jų garbei“, – primena A. Lukoševičius.
Aviacijos muziejaus atstovo teigimu, Vilniaus oro uostą derėtų pavadinti nebent visuomenei gerai žinomos asmenybės vardu, pavyzdžiui, S. Dariaus ar S. Girėno.
A. Lukoševičius taip pat dvejoja, ar oro uostas galėtų vadintis M. K. Čiurlionio vardu. Pasak jo, oro uostui turėtų būti suteikiamas žmogaus, susijusio su aviacija, vardas.
„Pritempti M. K. Čiurlionį ar Maironį galima, tačiau tai su aviacija turi mažai ką bendro“, – šypsosi A. Lukoševičius.