Tiesa, nors Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pažadėjo, kad atidarius trečiąją, paskutinę aplinkkelio darbų dalį, šalutinėse gatvėse nesusidarys naujos spūstys, gyventojai svarsto, ar nauja arterija nesukels naujų problemų židinių miesto transporto sistemoje.
O akylesni vairuotojai jau dabar pastebi, kur galimai padarytos klaidos projektuojant aplinkkelį.
„Važiuojant iš Vilniaus, jau pravažiavus sankryžą į Kauną Panevėžio link, yra tokia projektavimo klaida: dabar išeina taip, kad išvažiuoti liko tik viena eismo juosta, kuri įsilieja į srautą iš aplinkkelio. O antra juosta skirta tik posūkiui į dešinę – už „Toyota“ centro.
Jei esi budrus ir tave įleis, tai viskas gerai. Jei ne, tai bus avarinė situacija arba posūkis į dešinę. Jokio tinkamo ženklinimo ar normalios greitėjimo juostos“, – savo pastebėjimais dalijosi su redakcija susisiekęs skaitytojas.
Kiti svarsto, ar 2008 m. pradėtas tiesti aplinkkelis nėra pasenęs šiandieniniams transporto srautams ir inžinerijos sprendimams.
Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja, kad Vakariniu aplinkkeliu per parą važiuos apie 65 tūkst. žmonių: apie 45 tūkst. miestiečių ir apie 20 tūkst. tranzitu keliaujančių į užmiestį.
Paros transportas srautas sieks iki 33 tūkst. automobilių.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas Darius Bazaras teigė, kad iš anksto numatyti, kaip gyventojai ar miesto svečiai rinksis savo kelionės maršrutą sudėtinga, tačiau svarbu, kad planuojant aplinkkelius nesusidarytų taip vadinami „butelio kakleliai“.
„Turime aplinkkelį, kuriame juda nestabdomas, pastoviu greičiu srautas, tokiu būdu yra sprendžiamos ir ekologinės problemos, nes užtikrinama, kad yra mažesnės pavojingų medžiagų emisijos.
Jei palyginsime taršą šalia veikiančio aplinkkelio Karoliniškėse ir Kalvarijų, Ozo gatvių sankryžoje, tai yra nepalyginami skaičiai pavojingų medžiagų, – komentavo pašnekovas. – Nerimas dėl nuvažiavimų ar įvažiavimų yra suprantamas tada, kai kalbame apie srautų susikirtimų su kitais srautais galimybę“.
Pasak D. Bazaro, klasikinis pavyzdys galėtų būti sankryža ties Liepkalniu: „Ten aplinkkelis kertasi su vieno lygio sankryža. Vos tik įsijungia šviesoforas, jis stabdo eismą ir formuojasi spūstys, jei nesugebama praleisti viso srauto arba jis yra labai didelis. Tokių silpnų vietų, arba „butelio kakliukų“ galima rasti ir dabartiniame aplinkkelyje.
Niekas nepaneigia Liepkalnio situacijos ir galbūt tose vietose, kur yra srautų susikirtimai (įvažiavimas, nuvažiavimas, šviesoforai – red.), tai ten teoriškai spūstys gali formuotis, bet, manau, kad į vakarinį aplinkkelį reikia žiūrėti ne tik kaip į aplinkkelį, bet kaip į papildomą alternatyvią gatvę Vilniuje“.
Pasak VGTU atstovo, niekas neverčia visų gyventojų važiuoti aplinkkeliu, kaip ir niekas neverčia visų rinktis centrinių miesto gatvių.
„Jei esate krovinių vežėjas, transporto vadybininkas, jūs galite optimizuoti srautus ir nukreipti įvairiais maršrutais, galima pasinaudoti dalimi aplinkkelio, dalimi miesto gatvių: yra galimybė optimizacijai“, – kalbėjo pašnekovas.
Todėl D. Bazaras tiki, kad vis dėlto vakarinis aplinkkelis situaciją Vilniaus mieste su transportu turėtų pagerinti.
„Konkretus pavyzdys būtų metas, kai buvo neatidarytas nė vienas aplinkkelio etapas, tai grūstys būdavo nuo „Litexpo“ rūmų iki Karoliniškių poliklinikos Laisvės pr. Kai atsirado aplinkkelis, situacija yra pasikeitusi ir tokių dramatiškų kamščių nebepastebiu“, – savo įžvalgomis dalijosi VGTU atstovas.
Paklaustas, kokio sprendimo būtų galima ieškoti tose aplinkkelio vietose, kur susiduria transporto srautai, D. Bazaras teigė, kad tokiose vietose, kur eismas kertasi vienoje plokštumoje, jis turėtų būti išskaidomas į skirtingas plokštumas – statyti estakadas ar tunelius.
„Transporto srautas juda kaip vanduo. Mokslininkai net modeliavime naudoja hidrodinamikos tam tikrus dėsnius. Vadinasi, jeigu mes turime srautą, kuris dėl kažko yra stabdomas, jis pradeda „tvenktis“. Tuomet reikia žiūrėti pralaidumus ir daryti viską, kad būtų kiek įmanoma mažiau šviesoforų, stabdymų ir kad būtų galima kuo lengviau praleisti srautą ten be užstabdymų ar užsiaurinimų“, – kalbėjo pašnekovas.
Paprašytas pakomentuoti DELFI skaitytojo pastebėjimą dėl galimų spūsčių, kur aplinkkelis įsilies į kelią Panevėžio link, D. Bazaras sutiko, kad iš pradžių ten gali susidaryti didesni transporto srautai.
„Niekas negali garantuoti, kaip bus. Visų pirma, tai lemia mūsų pačių socialinę elgsena – kaip maršrutus renkasi vairuotojai. Vis dėlto dedu daugiau vilčių, kad srauto bent pačioje Ukmergės g. turėtų sumažėti“, – pridėjo jis.
Jau ruošia naujus projektus
Pasibaigus paskutiniam sostinės vakarinio aplinkkelio statybos etapui ir atidarius naują kelią vairuotojams Vilniaus miesto savivaldybė jau ruošia naujus projektus, kurie turėtų pagerinti aplinkkelio funkcionalumą ir efektyvumą.
Kaip yra nurodęs Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas, savivaldybei dar reikia atlikti šiuos darbus:
1. Nuvažiavimas nuo Girulių viaduko: parengti detalųjį planą ir paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams.
2. Pėsčiųjų/dviračių tilto ekploatavimas: paimti iš visuomenės poreikiams dviejų privačių sklypų dalis ir gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą nutiesti takui per valstybei priklausantį sklypą.
3. Šiaurinio viaduko pilnam funkcionavimui reikia nutiesti Šiaurinę gatvę. Jau ruošiamas Šiaurinės g. pirmo etapo techninis projektas, imami privatūs sklypai visuomenės poreikiams.
4. Rygos viaduko pilnas eismo funkcionavimas: reikia paimti tris privačius sklypus visuomenės poreikiams, kad būtų įrengtos jungtys su esamomis gatvėmis.
5. Įgyvendinant Vakarinį aplinkkelį pagal gyventojų pageidavimus pastatyti pėsčiųjų tiltą tarp Šešuolių g. ir Buivydiškių tvenkinių. Reikia parengti detalųjį planą.
Sprendimas keleriems metams
Lietuvos vairuotojų asociacijos prezidentas Saugirdas Pukalskas įsitikinęs, kad naujasis aplinkkelis dalį srauto iš sostinės centrinės dalies atims, tačiau teigia, kad aplinkkelis tik laikinas problemos sprendimas.
„Bendrai žiūrint, tose vietose, kur baigiasi aplinkkelis yra susikirtimai, sankryžos, tai yra potencialūs spūsčių formavimosi židiniai. Sakykime, kad ir įvažiavimas į aplinkkelį, jei važiuojama iš miesto, iš Ukmergės g., tai tenka važiuoti pro šviesoforą, tai šioje vietoje galima, kad šiek tiek kišis eismas. Ir taip pat yra su įvažiavimu į miestą ir reikia važiuoti pro šviesoforą“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, Lazdynuose situacija su aplinkkeliu yra išspręsta geriau – platesnė ir daugiaaukštė sankryža.
„Bet vis vien ten, kur keliai susieina spūstys formuojasi“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Kalbėdamas apie trečiąją vakarinio aplinkkelio etapą S. Pukalskas paminėjo ir padarytą estakadą prieš įvažiuojant į Vilnių.
„Bet ir neišvengta šviesoforo. Jei tai laikinas sprendimas, kol Mykolo Lietuvio gatvė nėra padaryta, tai įmanoma suprasti, bet jei taip bus ir palikta, tai keistoka“, – stebėjosi pašnekovas.
Vis dėlto Lietuvos vairuotojų asociacijos atstovas pastebėjo, kad vakarinis aplinkkelis yra sprendimas tik keleriems metams.
„Aplinkkelis pagelbės miestui, bet klausimas, kiek ilgai. Jeigu pagerėja eismo sąlygos, sumažėja spūstys, tai faktas, kad važiavimas nuosavu automobiliu tampa patrauklus dalykas ir tuomet automatiškai tie, kas nevažinėja, gali išsitraukti savo automobilius iš kiemų, garažų ir pradėti važinėti savo transporto priemone. Taip metai iš metų vėl susidarys tas pats vaizdas, kaip yra dabar“, – prognozavo S. Pukalskas.
Iš kitos pusės pašnekovas paminėjo, kad nė vienas pasaulio didmiestis neišsprendė spūsčių problemos vien aplinkkeliais.
„Reikia nepamiršti, kad gerėjančios eismo sąlygos pritraukia vis daugiau eismo dalyvių – ir net ne vietinių, bet ir iš aplinkui, o tai vėl didina srautą. Tai yra tik laikinas sprendimas, kur neatliekant sprendimų su viešuoju transportu, gali naudos būti tik keleriems metams“, – konstatavo jis.
Spūsčių problemą galima spręsti ne tik aplinkkeliais
LRT radijui Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis teigė, kad nutiesus pietinį ir vakarinį aplinkkelius planuose jau nauji aplinkkeliai: svarstoma apie šiaurinį aplinkkelį nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio bei išorinio pietinio aplinkkelio tęsinį – nuo Kirtimų ir Eišiškių g. sankryžos iki Lydos kelio.
„Numatoma, kad Vilnius turi apsižiedinti aplinkkeliais. Dabar kalbama apie keletą kitų projektų – nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio turi būti aplinkkelis, taip pat iš kitos pusės – nuo Gariūnų iki Lydos kelio. Iki Lydos kelio yra rengiamas specialusis planas, jeigu tik bus numatytos lėšos šiems projektams, tai po 2020 metų jie bus įgyvendinti. Aplinkkelio etapas nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio šiandien yra tik planas - turi būti pasižiūrėta, ar yra laisvos žemės. Jeigu nėra, tai ją reikia paimti ir parengti techninį planą. Šitas etapas turėtų būti statomas po 2020 m.“, – sakė E. Skrodenis.
Jis taip pat nurodė, kad spūsčių problemą mieste reikėtų spręsti ne tik aplinkkeliais, bet ir tuneliais ar kelių lygių sankryžomis, tačiau kartu pabrėžė, kad tokiems projektams reikia didelių investicijų.
„Jeigu mes galėtume, tai mes kiekvienoje sankryžoje įrengtume arba antžeminį, arba požeminį pravažiavimą, bet tai kainuoja nepigiai. Aš manau, kad vargu, ar Lietuva pajėgtų įgyvendinti tokius tunelius, kaip Vakarų Europos miestuose, bet tada apleistume visus kitus Lietuvos kelius“, – komentavo E. Skrodenis.