Tačiau siūlomas trečiasis variantas. Remiantis pastarojo meto tyrimais, Vilniaus miestui labiausiai tiktų greitųjų autobusų sistema (BRT – Bus rapid transit).
2012-aisiais Vilniaus miesto taryba nusprendė nepasirinkti konkrečios transporto rūšies, o diegti tą transporto priemonę, kurios diegimo sąnaudos būtų mažiausios.
„Vilnius nėra toks didelis miestas, kad keleiviams vežti reikėtų itin galingos transporto rūšies. Tiek metro, tiek tramvajų sistemos diegimas kainuotų labai brangiai. Net jei metro, tarkim, būtų įdiegtas už privačių investuotojų lėšas, išlaikyti metropoliteno sistemą vis tiek tektų miestui. Akivaizdu, jog Vilniuje nebūtų tiek keleivių, kad metro galėtų funkcionuoti efektyviai. Miesto savivaldybei ši transporto rūšis taptų nepakeliama našta“, - sako Savivaldybės miesto ūkio ir transporto departamento atstovas Kastytis Lubys.
Dvi linijos
Pirmoji trasa, kuria važiuotų greitieji autobusai, būtų „Stotis-Santariškės“.
Jo teigimu, greitųjų autobusų liniją būtų galima pratęsti ir iki Oro uosto. „Ši transporto rūšis būtų galingesnė nei dabar egzistuojančios mieste, dideli keleivių srautai būtų vežami intensyviai bei efektyviai. Numatyta, kad autobusų vidutinis eksploatacinis greitis siektų iki 24 kilometrų per valandą“, - kalba K. Lubys.
Dar vienas maršrutas, kur galėtų būti diegiama BRT sistema – Ukmergės gatvė. Jis driektųsi pro miegamuosius miesto rajonus Šiaurės Vakarų kryptimi.
„Abi linijos sudarytų tarsi Y raidę, jų link keleiviai būtų privežami autobusais bei troleibusais“, - sako K. Lubys. Greitųjų autobusų sistema būtų visiškai integruota į vieningą Vilniaus miesto bilieto sistemą, čia galiotų tos pačios bilietų kainos.
Greitieji autobusai važiuotų specialiai atskirtomis juostomis, į kurias negalėtų įvažiuoti jokios kitos transporto priemonės. Ties šviesoforais greitos ir talpios transporto priemonės turėtų prioritetą.
Pinigų nėra
Kol kas neaišku, iš kokių lėšų būtų finansuojami gatvių infrastruktūros pakeitimai bei naujų transporto rūšių įsigijimas. „Svarstome, iš kokių europinių fondų būtų galima gauti lėšų greitųjų autobusų sistemai diegti mieste. Aptariame galimybes dalyvauti įvairių ministerijų rengiamuose projektuose“, - sako K. Lubys.
Dar neapsispręsta, kokio ilgio ar talpos transporto priemonių būtų įsigyta, tai paaiškėtų paskelbus konkursą, įvertinus ekonominio naudingumo parametrus.
„Manau, kad jos turėtų būti varomos elektra – tokios transporto priemonės efektyvesnės, ekologiškesnės bei ekonomiškesnės. Pastaruoju metu elektrinius autobusus siūlo kone visi didieji autobusų gamintojai. Tiesa, kol kas jos dar nėra visai ištobulintos. Tačiau technikos pažanga itin intensyvi, todėl galima tikėtis – kol elektrinių autobusų prireiks Vilniaus miestui, gamintojai jau galės pateikti puikiai funkcionuojančias transporto priemones“, - sako K. Lubys.
BRT sistema skirtųsi nuo dabartinio Vilniaus miesto greitųjų autobusų maršrutų tinklo tuo, kad transporto priemonės visur važiuotų nuo bendrojo transporto srauto atskirtomis juostomis.
Kaip rodo patirtis, ir dabartiniai greitųjų maršrutų autobusai populiarūs tarp miestiečių; šiuo metu greitųjų autobusų maršrutų tinklas Vilniuje siekia 164 kilometrus – tai sudaro 6,6 proc. viso viešojo transporto maršrutų tinklo. Šiais maršrutais keliauja 25 proc. visų viešojo transporto keleivių.
„BRT idėją vis dar tobuliname, deriname programines nuostatas. Kai bus pasirengta, teiksime miesto Tarybai sprendimo projektą dėl programinių nuostatų tvirtinimo, kuriose bus įvardintos būtinos sąlygos naujos, ekologiškos viešojo transporto rūšies įdiegimui”, sako K. Lubys.
DELFI primena, kad praėjusią vasarą Vilniaus viešajame transporte jau buvo įgyvendinta viena pertvarka - atsisakyta privačių mikroautobusų ir įdiegti greitieji autobusai. Toks sprendimas buvo sukėlęs dalies miestiečių pyktį, kurie privačius vežėjus vertino dėl jų grečio ir patogumo.