Kaip DELFI sakė savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Europos Sąjungos (ES) projektų specialistas Marius Berulis, plane bus parengti judumo mieste variantai iki 2030 metų.
„Lietuvoje tokio pobūdžio dokumentai nėra įprasta praktika ir rengiami pirmą kartą“, – sakė jis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas Darius Bazaras sakė, kad labiau nerimauti reikėtų ne dėl to, kad ilgalaikės prognozės prašaus pro šalį, o dėl to, kad naujai į valdžią išrinkti politikai tiesiog netęs anksčiau pradėtų darbų.
Finansuoja ES lėšomis
M. Berulis pasakojo, kad Vilniaus darnaus judumo plano parengimas ir jo viešinimo kompanija kainuos apie 430 tūkst. eurų.
„Bendra darbų trukmė – pusantrų metų. Planuojama, kad 92,5 proc. minėtų darbų atlikimo išlaidų bus padengta iš ES fondų“, – sakė jis.
Pašnekovas dar sakė, kad sutartį su planą užsakiusia Vilniaus savivaldybe pasirašė pats „Vilniaus planas“, tačiau įmonė yra pasirašiusi dar keturias subrangos sutartis.
„Vilniaus plane“ sudaryta rengėjų komanda, kurioje yra patyrusių mobilumo, transporto, aplinkosaugos, geografijos, urbanistikos, architektūros specialistų, kurie kelis dešimtmečius darbuojasi šioje srityje ir atstovauja Lietuvą kitose Europos šalyse“, – tvirtino M. Berulis.
Analizuos ir Vilniaus apylinkes
„Vilniaus plano“ atstovas pasakojo, kad techninėje plano užduotyje nurodyta, kad planuojama teritorija yra Vilniaus miesto savivaldybė.
„Tačiau plano rengėjai nagrinėja plačiau – teritorijas, kurios turi betarpiškus transportinius ryšius su Vilniaus miestu, tai yra: Vilniaus rajono, dalis Širvintų rajono, Elektrėnų, Trakų rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių teritorijas“, – sakė jis.
Žemėlapyje ruda spalva pažymėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teritorija, žalia – Vilniaus miesto aglomeracinė zona, geltona – priemestinės zonos, kurios turi įtakos Vilniaus miestui
M. Berulis taip pat paaiškino, kas apskritai yra judumas.
„Judumas dažnai suprantamas kaip susisiekimo rodiklis, yra viena iš miesto funkcionavimų pasekmių, kuris išreiškiamas per judumo statistines konstantas (dažnį, trukmę, išlaidas). Judumo kintami dydžiai yra kelionės ilgis, kelionių sklaida, kelionių struktūra.
Darnaus judumo mieste planas tai yra strateginio-teritorinio planavimo dokumentas, kuris rengiamas esamos planavimo praktikos pagrindu, vadovaujantis integracijos, dalyvavimo ir vertinimo principais. Jo paskirtis – patenkinti šiandienos ir rytojaus žmonių mobilumo reikmes, užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose.
Politika ir priemonės kompleksiškai apima visus keliavimo būdus, transporto rūšis ir formas visoje miesto aglomeracijoje: privatų ir viešą, keleivinį ir krovininį, motorizuotą ir bevariklį transportą, jo naudojimą ir laikymą, judėjimą pėsčiomis. Planas apima transportinius, socialinius, ekonominius, aplinkosauginius, politinius-institucinius aspektus“, – dėstė jis.
M. Berulis sakė, kad iš pradžių bus atliktos esamos situacijos ir teminių dalių analizės, tada bus parengti judumo mieste variantai iki 2030 metų (pateikiami pasiūlymai pagal parengtus vystymo variantus) ir veiksmų planas iki 2020 metų (išdėstomos priemonės laike).
Pasak jo, plane bus nagrinėjamos šios sritys: viešojo transporto skatinimas, bevariklio transporto skatinimas, modalinis kelionių pasiskirstymas, eismo sauga ir saugumas, eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas, miesto logistika, transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis, alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas, intelektinės transporto sistemos.
Be to, nagrinėjami turėtų būti ir visuomenės keliavimo įpročių formavimo, įtakos visuomenės sveikatai, miesto erdvių patrauklumo klausimai.
Nors planą parengs specialistai, jį tvirtins ir vystymosi kryptis pasirinks politikai – Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
Gali ir neišsipildyti, bet ne tai blogiausia
D. Bazaras sakė, kad teigiamai vertina tokio plano rengimą.
„Tokios sritys kaip ekonomika, transportas, infrastruktūros ir urbanistinis vystymasis turėtų būti ilgalaikiai. Neturėtų būti labai susiję su politiniais sprendimais. Jeigu tokie strateginiai planai būtų sukuriami, atitinkamai būtų tam tikras aiškumas, kaip vystysis miestas“, – komentavo jis.
Vis dėlto VGTU dėstytojas pripažino, kad šiandien niekas nėra tikras, kaip transporto sistemos atrodys 2030 metais.
„Gali būti, kad staiga grįšime prie dyzelinių variklių, įvykus kokiam nors smarkiam pasikeitimui, bet jeigu bus derinamasi prie kitų ilgalaikių strategijų, manau, kad gali būti pažangus momentas“, – svarstė jis.
D. Bazaras sutiko, kad Lietuvoje neretai galima susidurti su problema, kai ne tik ir geriausi planai būna užmirštami į valdžią išrinkus naujus politikus.
„Valdžios keičiasi, kartais diametraliai keičiasi pozicijos dėl vieno ar kito strateginio objekto ar sprendimo.
Tačiau jeigu planas būtų parengtas objektyviai, tada besikeičiantys politikai ar besikeičiančios nuotaikos vargu ar galėtų paneigti, teigti, kad bus kitaip“, – sakė jis.
Ekspertas dar sakė, kad tikisi, jog judumo planas spręs ne tik transporto problemas.
„Dažniau transporto problemas sukuria kitos problemos. T.y. miesto raida, logistika, transporto sistemų patrauklumo klausimai, traukos centrų išdėstymas ir t.t.
Daugeliu atveju, kai išgirstu, kad dviračius bandys paleisti mieste, tai suabejoju dėl tokių planų pagrįstumo“, – DELFI sakė D. Bazaras.