Pasiūlymui po pateikimo taryba pritarė: 29 balsavo už, 16 – prieš, vienas tarybos narys balsuodamias susilaikė. Galutinį sprendimą taryba priims kitame posėdyje. Jei planui būtų pritarta, sprendimas įsigaliotų nuo 2025 m. liepos 1 d.
Savivaldybė siūlo mėlynojoje zonoje parkavimo mokestį didinti nuo 2,5 euro iki 4 eurų už valandą, raudonojoje – nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje – nuo 0,60 iki 1 euro, žaliojoje – nuo 0,30 iki 0,50 euro už valandą.
Visą kitą miesto teritoriją, nepatenkančią į kitas keturias parkavimo zonas savivaldybė siūlo apibrėžti kaip baltąją zoną.
Numatoma, kad automobilių statymas baltojoje zonoje galėtų būti apmokestinamas valandiniu 0,20 euro įkainiu, jei vietos bendruomenė šio apmokestinimo pageidautų. Nesant bendruomenės prašymui, automobilių statymas baltojoje zonoje liktų nemokamas.
Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis aiškino, kad bendruomenė sprendimą dėl baltosios zonos gali priimti balsavimo būdu, didesnei nei 50 proc. bendruomenės daliai balsuojant didesniu kaip 50 proc. rezultatu.
„Siūlome baltojoje zonoje įvesti galimybę apmokestinti kiemą esant besiribojančių namų gyventojų prašymui ir valiai, suteikiant gyventojams nemokamą parkavimą su leidimu, o kiemo svečiams – pagal valandinį įkainį. Svečiams taip pat liks galimybė automobilius nemokamai statyti gatvėse“, – posėdžio metu kalbėjo I. Karužis.
Gyvenamąją vietą greta apmokestintos baltosios zonos deklaravę asmenys galės išsipirkti leidimą joje statyti automobilį už 6 eurus per mėnesį arba 72 eurus per metus.
Savivaldybė argumentuoja, kad didinant rinkliavą siekiama sureguliuoti transporto eismo srautus ir skatinti alternatyvius kelionių būdus. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose.
Planuojama plėsti raudonąją zoną, mažinti mėlynąją zoną
Kartu pateiktas siūlymas keisti parkavimo zonų ribas. Labiausiai norima sumažinti mėlynąją zoną, kurios ribos eitų T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Išganytojo, Bokšto, Subačiaus, Žiupronių, M. Daukšos, Bazilijonų, Pylimo, Jogailos gatvėmis, Gedimino prospektu.
Kitur, kur dabar galioja mėlynoji zona, planuojama įvesti raudonąją zoną. Kai kur numatoma geltonąją zoną pakeisti raudonąja, pavyzdžiui, prie senamiesčio Tymo turgaus.
Dalyje naujamiesčio ir stoties teritorijos bus įvedama geltonoji zona.
Pristatė mažos taršos zonos planą: turėtų apimti dalį senamiesčio
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pristatytas siūlymas nustatyti mažos taršos zoną dalyje sostinės senamiesčio.
Pasiūlymui po pateikimo taryba pritarė - už balsavo 31, prieš - 6, susilaikė 10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių.
Vilniuje mažos taršos zonos ribas siūloma nustatyti teritorijoje, apribotoje šiomis gatvėmis: Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).
Sprendimu nėra siūloma apmokestinti įvažiavimą ar tranzitą į nustatytą teritoriją, tačiau rašoma, kad sprendimo vykdymo kontrolė pavedama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.
Vilniaus miesto savivaldybės pranešime nurodoma, kad ateityje planuojama riboti taršių transporto priemonių patekimą į mažos taršos zoną, nustatant vietinę rinkliavą. Šiuo metu pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus to padaryti galimybių nėra. Siekiant, kad savivaldybės galėtų pagrįstai ir teisėtai rinkti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į nustatytą mažos taršos zoną, būtini šie teisės aktų pakeitimai:
papildyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą (šiuo metu įstatymo projektas ruošiamas), numatant, kad mažos taršos zona yra vietinės rinkliavos objektas ir už įvažiavimą į šią zoną gali būti nustatoma ir renkama vietinė rinkliava;
papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (šiuo metu kodekso pakeitimai ruošiami), numatant vairuotojų atsakomybę už patvirtintų mažos taršos zonos nuostatų pažeidimus / nesilaikymą.
Galutinai šiuo klausimu taryba apsispręs kitame posėdyje. Jei taryba pritartų šiam planui, sprendimas įsigaliotų nuo 2025 m. sausio.
Bužinskas: norime, kad žmonės rinktųsi kitas transporto priemones
Vilniaus miesto tarybai pristatyto rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste įkainių didinimo tikslas yra paskatinti žmones rinktis alternatyvias keliavimo į senamiestį priemones, teigia savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
„Natūralu, kad bus iššūkių, bet tikslas yra, kad žmonės rinktųsi alternatyvias priemones. Turime visgi UNESCO saugomą senamiestį, o transportas yra viena pagrindinių priežasčių ir grėsmių senamiesčiui. (...) Būtent tarša tiek oro, tiek garso, tiek kitų dalelių turi poveikį senamiesčiui“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo A. Bužinskas.
„Mes labai norime, kad Vilnius taptų 15 minučių miestas, kai aplinkui tavo gyvenamą teritoriją būtų visos reikiamos paslaugos ir nebūtinai visiems reikėtų iš Pilaitės važiuoti į miesto centrą tų paslaugų gauti“, – pridūrė jis.
A. Bužinskas tikino, kad siūlomi nauji parkavimo įkainiai yra žemi, lyginant su kitomis Vakarų Europos sostinėmis, kurios parkavimo kainą nustato atsižvelgdamos į kelionės kaštus važiuojant taksi.
„Šiaip Vakarų Europos sostinėse parkavimo kaina dažniausiai skaičiuojama taip, kad su taksi automobiliu atvažiuoti ir išvažiuoti į miesto centrą būtų pigiau nei pastatyti savo automobilį. Pas mus toli gražu taip nėra ir nebūtinai tuo keliu eisime, bet parkavimas, lyginant su likusiomis sostinėmis dar yra vienas pigiausių, netgi po pabrangimo“, – aiškino jis.
Anot jo, Vilnius pasirinko nekelti parkavimo įkainių drastiškai atsižvelgdamas į tai, kad viešasis transportas mieste nėra pakankamai išvystytas. Visgi jis tikisi, kad nuo 2027 metų susisiekimas tarp miegamųjų rajonų ir senamiesčio viešuoju transportu kokybe prilygs kelionei automobiliu.
„Tas pabrangimas dėl to ir nuosaikus, nes miestas visų alternatyvų kaip patogiai atkeliauti kitais transporto būdais nepasiūlo, bet nuo 2027 metų, kai mes tikimės, jog dauguma autobusų bus elektriniai, bus smarkiai paspartintas viešojo transporto eismas iš miegamųjų rajonų iki miesto centro“, – teigė A. Bužinskas.
Savivaldybės administracijos vadovas taip pat sureagavo į kritiką dėl parkavimo vietų trūkumo mieste. Jo teigimu, kad miestas sieks gerinti automobilių stovėjimo infrastruktūrą senamiestyje, tačiau šis sprendimas yra apribotas gamtinių veiksnių.
„Bėda su miesto senamiesčiu yra, kad dėl gruntinių vandenų ir dėl šaltinių, daug kur mes požeminių aikštelių negalime padaryti, bet faktas, kad tai bus vystoma. (...) Turime didelę parkavimo aikštelę prie Tymo turgaus, atsiras nauja aikštelė ir prie Rinktinės gatvės“, – tvirtino jis.