Lietuvos oro uostų atlikta apklausa rodo, kad oro bendrovės prognozuoja apie 90 proc. skrydžių perkelti į Kauno oro uostą. Per daugiau nei mėnesį ne iš Vilniaus, o iš Kauno turėtų išskristi daugiau nei 360 tūkst. keleivių.
Dėl planuojamų Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcijos Kauno oro uoste bus įrengti laikini terminalai, taip pat papildomai įrengiamos automobilių stovėjimo vietos.
„Planuodami projektą vertinome net ir tokius scenarijus, kaip vyktų darbai, jei dingtų Šengeno zona, kaip reikėtų vykdyti patikrą“, - kalbėjo Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius.
Šiuo metu jau pradedami laikinos infrastruktūros Kauno oro uoste įrengimo darbai.
„Intensyviai kalbame tiek su autobusų vežėjais, tiek su savivaldybėmis, kaip padaryti, kad keleivis turėtų kuo patrauklesnį susisiekimą“, - kalbėjo oro uosto vadovas.
A. Stankevičius teigė, kad susisiekimas su Kaunu iš Vilniaus yra pakankamai patogus ir dabar, tačiau bus bandoma užtikrinti, kad susisiekimas tarp miestų taptų dar dažnesnis kitų metų vasarą.
Minėtu laikotarpiu, kai bus uždarytas Vilniaus oro uostas, oro bendrovės lėktuvų bilietų į Vilnių nepardavinės.
„Iki rugsėjo 1 d. laukiame informacijos iš oro bendrovių, ar jos perkels visus skrydžius į Kauną. Kol kas duomenų, kad nebus perkeltų skrydžių, neturime“, - teigė A. Stankevičius. Pasak jo, kelione iš Vilniaus į Kauną keleiviai turės pasirūpinti patys.
Laikinos infrastruktūros Kauno oro uoste įrengimas kainuos apie 2 mln. eurų. Pirmasis Vilniaus oro uosto pakilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos etapas – 1 mln. eurų. Kitų metų vasaros darbai, kurių metų bus uždarytas oro uostas sostinėje, - 24 mln. eurų.
A. Stankevičius teigė besitikintis, kad per mėnesį bus sulaukta žinios, kad projektui bus skirta dalis pinigų iš Europos Sąjungos. Tikimasi, kad jis gali sudaryti 50-80 proc. projekto kaštų.
Pasak jo, intensyviai bendraujama ir su Vilniaus oro uoste įsikūrusiais verslininkais: vieni žada tą mėnesį atostogauti, kiti – rekonstruoti savo patalpas.