Kreivasis tiltas būtų statomas Baltojo tilto kaimynystėje. Jis prasidėtų ties sankryža prie Lukiškių aikštės, kirstų Neries upę, Konstitucijos prospektą ir įsilietų į Geležinio Vilko gatvę, taip išgelbėdamas šią vietą nuo nuolat susidarančių spūsčių.
Kreivuoju tiltas pavadintas dėl lenktos formos. "Kreivasis tiltas pagal projektą pritaikytas visokiam transportui: sunkiajam, lengvajam ir viešajam. Jei jį pavyktųpastatyti, būtų tikrai nuostabu. Tačiau kol kas viskas tėra vizijos ir samprotavimai. Išlaidos būtų tikrai didelės, reikėtų šimtų milijonų litų. Ir įgyvendinti būtų gana sunku. Kol kas nesugebame finansuoti visų parengtų projektų, todėl dar vieną naują dėti į lentyną būtų prabanga. Geriausiu atveju galime kalbėti apie penkmečio perspektyvą", – pripažino G.Paluckas.
Duos impulsą plėtrai
Vis dėlto savivaldybė jau patvirtino Kreivojo tilto projekto detalųjį planą. Tačiau jame dar gali būti daug pokyčių. Neatmetamas variantas, kad vietoj vieno ilgo tilto atsiras du trumpesni. "Nuo to, kuris variantas bus pasirinktas, priklausys investicijos. Mano manymu, J.Tumo-Vaižganto gatvės jungtis su Kernavės gatve būtų brangiausias variantas, todėl ir iškilo klausimas, kiek reikia tiltų – vieno ar dviejų", – sakė sostinės savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Bendrajame miesto plane numatyta sujungti J.Tumo-Vaižganto gatvę su Kernavės arba Mečetės gatvėmis. "Kernavės gatvė turi tolesnę tąsą per Šnipiškes. Reikia padaryti dar vieną transporto arteriją į Šnipiškes, kuria galėtų kursuoti viešasis transportas. Taip atsikimštų kitos gatvės, rajone būtų laisvesnis judėjimas, pagerėtų jo ryšys su centru. Taip būtų duotas naujas impulsas Šnipiškių plėtrai. Tiesa, dar yra galimybė pastatyti nedidelį tiltą tarp Goštauto ir Upės gatvių", – svarstomus variantus vardijo M.Pakalnis.
Rekonstruoti neketina
Svarstant, kaip pagerinti transporto sistemą centrinėje miesto dalyje, viena siūlomų idėjų buvo automobilių eismui pritaikyti Baltąjį tiltą. Dabar jis skirtas tik pėstiesiems.
"Dalyvavome konkurse dėl teritorijos prie Šv. Jokūbo bažnyčios užstatymo. Kaip vieną galimų versijų pasiūlėme leisti Baltuoju tiltu važiuoti automobiliams. Jei bus plėtojamas Guggenheimo muziejaus projektas, šį tiltą vis tiek reikės rekonstruoti. Tokiu atveju Baltąjį tiltą reikėtų rekonstruoti, praplėsti, o pėsčiųjų tiltą pastatyti šalia ir taip nukreipti žmonių srautą iš Gedimino prospekto", – aiškino architektas Audrius Ambrasas.
Tačiau savivaldybės tokia idėja neįtikino. "Pritaikyti Baltąjį tiltą transportui – sunkiai įmanomas variantas. Ten jau susiformavusi pėsčiųjų erdvė, vadinama Džiaugsmo sala. Būtų keblu į ją įsibrauti su transportui pritaikytu objektu. Ir techniškai Baltasis tiltas automobilių eismui nepritaikytas. Todėl geriau būtų statyti normalius naujus tiltus transportui", – savo nuomonę dėstė M.Pakalnis.
Šiuo metu Vilniuje yra 20 tiltų: Baltasis, Baltosios Vokės geležinkelio, Bernardinų, Bukčių, Dailės akademijos, Gariūnų, Geležinio Vilko, Komunikacijų, Lazdynų, Liubarto, Mindaugo, Paplaujos, Pilies, Užupio, Valakupių, Vingio parko, Šilo, Žaliasis, Žirmūnų, Žvėryno.