Susisiekimo klausimus Vilniaus mieste kuruojantis vicemeras Linas Kvedaravičius sakė, kad Vilniaus eismo problemos yra susijusios su chaotišku miesto gyvenimu praeityje ir jam nesinorėtų tų pačių klaidų vėl kartoti.
„Yra tam tikri dalykai, kuriuos padaryti galima greitai. Pavyzdžiui, pašalinti stulpą viduryje dviračių tako. Tačiau negali ant dviračio nesėdėjęs žmogus formuoti kaip tai daryti“, – sakė jis.
Vicemeras taip pat pripažino, jog visuomeninio transporto situacija sostinėje yra apverktina. Tai lėmė kelios priežastys: nuo bilietų kainų iki buvusių savivaldybės įmonės vadovų požiūrio.
„Siekiame, kad 50–60 proc. gyventojų miesto centrą pasiektu visuomeniniu transportu. Tačiau šiandien ši dalis mažėja. Yra uždaras ratas, kai žmonėms nepatinka dabartinė visuomeninio transporto padėtis ir jie sėda į automobilį, tačiau kai jie važiuoja automobiliu, visuomeninis transportas praranda pajamas ir negali vystytis“, – aiškino L. Kvedaravičius.
Rengia planą
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas susirinkusiesiems pasakojo apie šiuo metu rengiamą Vilniaus judumo planą.
Jis paaiškino, kad esamos judumo situacijos mieste analizės metu turėtų būti išnagrinėta eismo įvykių statistika, kelionių struktūra, gyventojų skaičiaus augimo tendencijos.
„Visuomeninis transportas yra esminė šio plano dalis, tačiau be jos yra ir kitų sričių. Pavyzdžiui, neįgaliuosius atstovaujančios organizacijos yra paprašytos pateikti savo pasiūlymus. Taip pat dėmesio skiriama taršos klausimams“, – kalbėjo G. Jakubauskas.
Pagrindinė viso plano dalis yra veiksmų planas. Kaip paaiškino pranešėjas, pagal jį savivaldybės galės prašyti pinigų savo užsibrėžtiems tikslams, projektams.
„Žinoma, padaryti viską per 2–3 metus – pastatyti metro, nutiesti dviračių takus ir uždrausti automobilius centre – neįmanoma. Tai truks ilgiau ir reikės bendro požiūrio keičiantis miesto valdžioms“, – sakė G. Jakubauskas.
Persėdo prie vairo
Kauno technologijos universiteto (KTU) Transporto inžinerijos katedros dėstytojas Martynas Starevičius aptarė eismo problemas, kurios kilo gyventojams pradėjus vis dažniau važinėti automobiliu.
Jis pabrėžė, kad 75 žmonės gali važiuoti 60 automobiliu arba vienu autobusu. „Tai sukuria ne tik spūstis gatvėse, bet ir kelia parkavimo problemų“, – kalbėjo M. Starevičius.
Giria troleibusus
Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos vicepirmininkas, judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ koordinatorius Marius Markevičius savo pranešime taip pat aptarė Vilniaus transporto sistemos bėdas.
„Yra paplitusi legenda, kad visuomeninis transportas gali išsilaikyti be dotacijų. Sakoma, kad taupykite, optimizuokite ir užteks. Tačiau Europoje nėra nė vieno miesto kur taip būtų“, – sakė jis.
M. Markevičius kritikavo mintis, kad tik privati įmonė gali užtikrinti visuomeninio transporto kokybę. Jis taip pat kalbėjo apie vairuotojų nepasitenkinimą „žaliosiomis bangomis“, A juostomis ir t.t.