„Lampe & Schwartze“ ieškinį pakartotinai išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas birželio 18 dieną dar kartą atsisakė jį tenkinti ir paliko nepakeistą Vokietijos bendrovei nepalankią Klaipėdos apygardos teismo šių metų vasarį priimtą nutartį.
„Lampe & Schwartze“ iš pradžių teismuose siekė iš „Lietuvos geležinkelių“ prisiteisti 785 tūkst. JAV dolerių skolą, kuri 2015 metais atsirado Vokietijos įmonei apmokėjus jos krovinį į Kanadą gabenusios ir viename iš JAV uostų areštuotos „Ventos“ skolas.
2015-ųjų rugsėjį „Lampe & Schwartze“ su LJL pasirašė sutartį dėl už laivą sumokėtų lėšų grąžinimo. Vokietijos įmonė taip pat tvirtino, kad ir su „Lietuvos geležinkelių“, kuriems buvo įkeista „Venta“ ir kuriems netrukus perduotas 57 proc. JLJ valstybės akcijų paketas, atstovais žodžiu buvo sutarta, kad skola bus išmokėta pardavus „Ventą“.
Į Klaipėdą sugrįžusi „Venta“ buvo parduota 2016 metais, tačiau skola „Lampe & Schwartze“ nebuvo grąžinta. LJL iškėlus bankroto bylą, „Lampe & Schwartze“ joje buvo įtraukta į kreditorių sąrašą su 985,2 tūkst. eurų finansiniu reikalavimu, o įmonės reikalavimą „Lietuvos geležinkeliams“ tiek Klaipėdos apygardos, tiek Apeliacinis teismas tuomet atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2019-ųjų balandį patenkino patenkino „Lampe & Schwartze“ skundą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui. LAT tuomet pažymėjo, kad žemesnės instancijos teismai ginčo situacijos neįvertino galimos ikisutartinės atsakomybės kontekste.
Pakartotinai išnagrinėję bylą teismai konstatavo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ susitarime su „Lampe & Schwartze“, kurio geležinkeliai taip ir nepasirašė, neatsisakė „Ventos“ hipotekos bei nesutiko sumokėti LJL skolų Vokietijos įmonei. Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ ir „Lampe & Schwartze“ žodinio susitarimo dėl skolos grąžinimo bylos duomenys nepagrindžia.
„Atsižvelgdamas į tai, kad visos susitarimo šalys buvo pakankamai didelės bendrovės, kurioms būdinga formalizuota sutarčių sudarymo tvarka, o klausimai, dėl kurių buvo derėtasi, taip pat buvo pakankamai didelės piniginės vertės, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog jokia žodinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, o vyko tik derybos dėl jos sudarymo“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Joje taip pat pažymima, kad „Lampe & Schwartze“ neįrodė ir jokių „Lietuvos geležinkelių“ nesąžiningų ikisutartinių veiksmų, lėmusių nuostolių atsiradimą.
„Todėl „Lampe & Schwartze“ reikalavimas dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės „Lietuvos geležinkeliams“ taikymo taip pat yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas“, – teigiama nutartyje.
LJL bankroto byla iškelta 2015 metų gruodį, šiuo metu bendrovė jau yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.