Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ministrų kabinetą supažindino su Alternatyvių degalų įstatymo (ADĮ) pakeitimo projektu. Jis sudarys prielaidas, kad 2030 metais 15 proc. transporto sektoriuje suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI).
„Siūlymas trijų pagrindinių priemonių: elektromobilumas, gamtinės dujos su įpareigojimu naudoti biometaną – tiek krovininiam, tiek viešajam transportui, ir trečioji kryptis – įpareigojimas biodegalų įmaišymui į benziną ir dyzeliną, tai yra, į mineralinius degalus. Tokios trys kryptys užtikrintų lankstų tikslų pasiekimą ir kartu sudeda tam tikrus saugiklius, kad 15 proc. pasiektume 2030 metais“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Energetikos ministerijos teigimu, numatomos elektrinio transporto skatinimo priemones galios iki tol, kol elektra varomi automobiliai sudarys bent 10 proc. lengvųjų automobilių parko. Bus vykdoma elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra – viešos įkrovimo prieigos ne mažiau nei kas 50 kilometrų. Dar šiemet startuos paramos priemonės naujiems ir naudotiems elektromobiliams įsigyti.
Pokyčiai laukia ir viešojo transporto sektoriaus – nuo 2026 metų 100 proc. naujai įsigyjamų transporto priemonių bus netaršios. Nuo 2029 metų viešajame transporte turėtų būti naudojami tik alternatyvūs degalai. Įstatymo projektas numato atskirus įpareigojimus savivaldybėms siekiant plėtoti mažiau taršų transportą.
Numatoma, kad 2030 metais biometanas sudarys bent 5 proc. transporto suvartojamos energijos. Bus skiriama parama biometano gamybos ir valymo įrenginiams, sudaromos galimybės tiekti biometaną į gamtinių dujų tinklus, teikiama parama dujomis varomoms transporto priemonėms su įpareigojimu pirkti biometaną.
Taip pat numatoma didinti įpareigojimus biodegalų maišymui į iškastinį kurą. Bus skatinama pažangiųjų degalų (pavyzdžiui iš atliekų) gamyba ir naudojimas. Planuojama, kad po dešimties metų biodegalų dalis dujose turės sudaryti 8,2 proc., o dyzeline ir benzine – 9,2 proc.
„Iš viso maždaug 1,5 mlrd. eurų – tokia parama būtų reikalinga. Paramos priemonės yra daugialypės: tiek Europos Sąjungos parama, tiek Klimato kaitos programa galėtų būti naudojama, tiek modernizavimo fondas ir kiti finansiniai ištekliai“, – Vyriausybės pasitarime aiškino Ž. Vaičiūnas.
Įstatymo projektas pateiktas derinimui su visuomene. Jo priėmimas planuojamas Seimo pavasario sesijoje.