Siūlymą apsvarstė prie Vyriausybės sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, 2025 m. Lietuvai ruošiantis minėti dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad nuo 2025 m. sausio iki pat 2029 m. pabaigos sostinės oro uostas vadintųsi „Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu“.
Kaip pabrėžia Vyriausybė, laikinas vardas nenumato oficialaus pavadinimo ir jam suteiktų tarptautinių organizacijų kodų bei trumpinių teisės aktuose, sutartyse, registruose, informacinėse sistemose keitimo.
Kitaip tariant, oficialus oro uosto pavadinimas niekur nesikeis: nei bilietų rezervacijos sistemose, nei vidaus bei išorės žemėlapiuose ar visose kitose oficialiose sistemose, todėl tai nelems ir papildomų su tuo susijusių finansinių bei administracinių kaštų.
Pavadinimas „Tarptautinis Vilniaus Čiurlionio oro uostas“ bus naudojamas oro uosto ir jo teritorijos simboliniame ženklinime, taip pat viešojoje, visuomenei skirtoje komunikacijoje.
„Ilgus dešimtmečius istorija nebuvo Lietuvai palanki atskleisti M. K. Čiurlionio genijų pasauliui, pagarsinti jo kūrybą taip, kaip ji to verta, ir deramai pagerbti jį patį. Neabejoju, kad tai padaryti padės jubiliejinių metų programa ir gausa joje esančių iniciatyvų, viena iš kurių – penkmečiui suteikiamas simbolinis vardas pagrindiniams oro vartams į Lietuvą. Tikiu, kad Čiurlionio vardas, vertas su pasididžiavimu tarti mums, lietuviams, taps nevienadieniu atradimu daugybei jo iki šiol nepažinusių, o kartu ir nematytu potėpiu ar negirdėtu skambesiu atskleis pačią Lietuvą“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Detalius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamas simbolinio vardo suteikimas, numatoma spręsti kartu su oro uostu bei atsakingomis institucijomis.
Oficialiam Vilniaus oro uosto pavadinimo keitimui nepritarė
Susisiekimo ministerija siūlymui oficialiai pervadinti Vilniaus oro uostą nepritarė, siūlė suteikti proginį M. K. Čiurlionio vardą, iškabinti menininko atminimą įprasminančią iškabą, kitaip papuošti minėjimui skirtas oro uosto erdves.
Tiesa, Lietuvos oro uostai (LTOU) jau anksčiau išsakė nuomonę, kad siūlymui trūksta aiškumo dėl konkretaus veiksmų plano ir idėjos finansavimo.
LTOU skaičiavimais, pavadinimo keitimas galėtų kainuoti nuo 0,5 iki 1 mln. eurų.
Visgi, pasak oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, procesas neturėtų būti finansuojamas LTOU lėšomis, kitaip bendrovei tektų „perdėlioti tam tikrus darbus ir turimus pajėgumus“.
„Mūsų patvirtinta strategija apima infrastruktūros transformaciją ir vystymą, aviacinio pasiekiamumo didinimą, galimybių verslams veikti oro uostuose plėtrą, bendrą Lietuvos ekonomikos augimo skatinimą, o mums artimiausi metai yra labai svarbių strateginių infrastruktūros projektų vykdymo ir pokyčių laikotarpis“, – Eltai yra teigęs T. Vasiliauskas.
Laikinasis susisiekimo ministras Marius Skuodis Eltai jau anksčiau sakė „absoliučiai nepritariantis“ idėjai suteikti Čiurlionio vardą oro uostui, nes tai būtų ilgas ir finansiškai imlus procesas, kuris įneštų daugiau sumaišties nei duotų naudos.
Ministerijos teigimu, siūlymas sukurtų painiavą tarp keleivių, kurie pagal Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) suteiktą kodą ieško skrydžių į tarptautinį Vilniaus oro uostą (VNO), o ne Čiurlionio.
„Suteikto kodo ar oro uosto pavadinimo pakeitimo IATA administruojamame registre procedūra (...) yra sudėtinga ir imli laikui. Taip pat tektų tikslinti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) duomenų bazes“, – teigia ministerija.
Liepą Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio metinių minėjimo planą. Jį sudaro 130 idėjų, kuriomis numatoma visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą.
Kitąmet numatyta sukurti virtualios realybės filmą, pastatyti menininkui skirtą skulptūrą Palangoje, išleisti kolekcinę monetą bei pašto ženklų seriją, siūloma ir suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno veislei ar kitos rūšies gėlei.
Plane siūloma, kad iki 2026-ųjų pabaigos numatoma surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, įamžinti menininko vardą Leipcige, šiame mieste įrengiant atminimo lentą ant pastato, kur 1901–1902 m. kūrėjas gyveno.
1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. prie Varšuvos esančiame Pustelniko miestelyje. M. K. Čiurlionis taip pat buvo aktyvus kultūros ir visuomenės veikėjas, įkūręs Lietuvių dailės draugiją.
Menininkas kūrė tapybos ir grafikos kūrinius, kurių paliko apie 300. Dauguma jų saugomi Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pavieniai – Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose.
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Vieni žymiausių kompozitoriaus kūrinių – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.