„Geležinkelių linija Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda yra vienas intensyviausiai naudojamų Lietuvos geležinkelių tinklo ruožų. Šios pagrindinės šalies geležinkelių arterijos elektrifikavimas ne tik prisidės prie darnios ir ekologiškos transporto infrastruktūros vystymo ir prie Europos Sąjungos žaliojo kurso krypties, bet ir leis padidinti geležinkelių transporto konkurencingumą“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Įgyvendinus geležinkelių linijos Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda ir dalies Klaipėdos geležinkelio mazgo (ruože nuo Klaipėdos iki „Draugystės“ geležinkelio stoties) elektrifikavimo projektą, į aplinką išmetamų teršalų kiekiai sumažės 150 tūkst. tonų per metus, 30 proc. sumažės degalų ir 40 proc. eksploatacijos, kartu ir krovinių bei keleivių vežimo veiklos sąnaudos.
Elektrifikavus geležinkelių liniją Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda ir dalį Klaipėdos geležinkelio mazgo (ruože nuo Klaipėdos iki „Draugystės“ geležinkelio stoties), kuris yra ir tarptautinio IXB koridoriaus dalis, elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis išaugs iki 520 km – 27 proc. eksploatuojamo geležinkelių tinklo ilgio.
Bendra geležinkelių elektrifikavimo projekto vertė – 398 mln. eurų, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo investicijos – 197 mln. eurų, kitas lėšas skirs AB „Lietuvos geležinkeliai“. Bendras elektrifikuojamo ruožo ištisinis ilgis – 364 km.
Šiuo metu Lietuvoje geležinkeliai yra vieni mažiausiai elektrifikuotų Europoje, mūsų šalyje elektrifikuoti geležinkelio keliai sudaro tik 8 proc. viso tinklo. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, įgyvendinus šį didelės apimties projektą ir nutiesus elektrifikuotą „Rail Baltica“ geležinkelių liniją iki 2030 m. Lietuvoje bus elektrifikuota 39 proc. geležinkelių linijų.
Lietuvos geležinkelių tinklą iš viso sudaro daugiau kaip 1920 km eksploatuojamų geležinkelio kelių.