Jis užims vieną iš dviejų direktoriaus pavaduotojo pareigų. Laikinai D. Zabuliono vietą iki šiol užėmė Neringa Kryževičienė, o antruoju direktoriaus pavaduotoju taip pat laikinai dirba Eduardas Grinaveckas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario viduryje patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją.
D. Zabulionis iš pareigų atleistas pernai kovo pradžioje, išdirbęs apie vienerius metus.
Teismas nutarė, kad Kelių direkcija, atlikdama D. Zabulionio tarnybinio nusižengimo tyrimą, nepateikė jam nusižengimo kvalifikavimo ir nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nepatikrino D. Zabulionio pateiktų aplinkybių ir netinkamai įformino tyrimo rezultatus.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis po teismo sprendimo praėjusią savaitę teigė, kad abejotinos reputacijos tarnautojai negali dirbti direkcijoje.
„Po teismo sprendimo susidarė dviprasmiška situacija, kai į direkciją, kuri kasmet paskirsto daugiau nei pusę milijardo eurų projektams, į aukštas pareigas grąžinamas asmuo, kurio reputacija kelia abejonių. Asmuo įtariamas galimai derinęs konkursų sąlygas su rangovais ir už tai gavęs atlygį iš jų. Tad nemanau, kad kelių tiesimo srityje gali dirbti tarnautojai, kurių reputaciją teršia tokios dėmės“, – tuomet kalbėjo R. Masiulis.
Teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.
STT pažymoje teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D. Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. D. Zabulionis anksčiau teisme tikino, kad su R. Kurlianskiu jį siejo ilgametė asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.