V. Vasiliausko teigimu, didžiausias banko akcininkas Vladimiras Romanovas pats pradėjo nepageidautiną pinigų išjudėjimo iš banko procesą – lemiamą kibirkštį esą įskėlė verslininko pareiškimai dėl „Žalgirio“ krepšinio klubo.
„Praėjusio penktadienio V. Romanovo pareiškimai dėl „Žalgirio“ sukėlė nepageidaujamą pinigų judėjimą iš banko. Nesustabdžius banko veiklos, bankas būtų pritrūkęs pinigų jau šią savaitę“, - teigė Lietuvos banko vadovas.
V.Romanovo finansinė padėtis – „švelniai tariant, sudėtinga“
V. Vasiliauskas teigė smarkiai abejojantis V. Romanovo galimybėmis reanimuoti Ūkio banką. Esą matyti, kad multimilijonierius turi rimtų finansinių problemų.
„Iš susitikimų, susirašinėjimų, bendravimo, viešų informacijos šaltinių, pono Romanovo, privačių kreditorių veiksmų mums susidarė įspūdis, kad pono Romanovo finansinė padėtis, švelniai tariant, yra sudėtinga. Todėl mes tikrai nematėme galimybių, kad ponas Romanovas realiais savo veiksmais galėtų sustiprinti banko kapitalą“, - neslėpė DELFI konferencijos svečias.
Nors V. Romanovas po banko veiklos apribojimo uoliai reiškėsi žiniasklaidoje, su Lietuvos banku jis nustojo bendravęs. Taip pat vis dar nežinoma jo buvimo vieta.
„Kaip esu minėjęs, 2012 m. ir iki pat šios dienos intensyviai bendravome tiek su Ūkio banko vadovybe, tiek su ponu Romanovu. Turėjome ne vieną susitikimą banko situacijai aptarti. Šiuo metu man nėra žinoma, kad banko akcininkas būtų susisiekęs su laikinuoju administratoriumi, taip pat man nėra žinoma jo buvimo vieta“, - nurodė Lietuvos banko vadovas.
Pinigų „pabėgimą“ sukėlė pats V.Romanovas?
Anot V. Vasiliausko, didelis pinigų atitraukimas iš Ūkio banko gali būti natūrali banko klientų reakcija į V. Romanovo veiksmus.
„Mūsų žiniomis, tai įprastinės ūkinės operacijos, kada banko klientai, matydami akcininko problemas viešojoje erdvėje, pavedimų forma išsivedė savus pinigus. Šio banko specifika - daug jo klientų buvo ne rezidentai – ne Lietuvoje registruoti klientai“, - aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Paklaustas, ar areštuotas banko savininkų turtas, tiesaus atsakymo jis nepateikė: „Laikino administratoriaus teisininkų komanda ėmėsi visų priemonių, kad apsaugotų banko turtą bei užsitikrintų savo reikalavimus, tarp jų ir akcininkų atžvilgiu“, - užsiminė V. Vasiliauskas.
Prastos žinios smulkiesiems akcininkams
Lietuvos banko vadovas neslepia, kad smulkieji Ūkio banko akcininkai greičiausiai nukentės – nepriklausomai nuo to, koks bus banko likimas.
„Viskas priklausys nuo pasirinkto varianto. Paprastai pasaulyje, kai yra gelbėjami, restruktūrizuojami ar likviduojami bankai, pirmiausia nuostolius patiria akcininkai, tarp jų ir smulkieji“, - konstatavo V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas kol kas nesiima prognozuoti, kaip atrodytų Ūkio banko skaldymas į „gerąjį“ ir „blogąjį“.
„Įprastinė praktika visokia. Faktas tai, kad perkėlus tam tikrą įsipareigojimų dalį, šiuo atveju, indėlius, reikia kartu perkelti ir atitinkamą turto kiekį. Be abejo, prioritetas yra apdrausti indėlininkai. Bet kokio kito nei drausti/nedrausti indėliai kriterijaus naudojimas reikštų nevienodą indėlininkų traktavimą“, - aiškino V. Vasiliauskas.
Anot jo, neseniai paskirtas Ūkio banko valdybos pirmininkas Arnas Žalys „bendradarbiavo ir bendradarbiauja su priežiūros institucija“.
Apie 220 mln. Lt dovanų sužinojo iš žiniasklaidos?
Nutaręs eiti į politiką, V. Romanovas atskleidė įspūdingas savo finansines operacijas. Tarp jų - per vieną dieną gautus daugiau nei 220 mln. Lt dovanų. V. Vasiliauskas teigė iki šios informacijos viešo paskelbimo apie Ūkio banko akcininko gautas dovanas nežinojęs.
„Mes šią informaciją sužinojome tada, kai jis eidamas į rinkimus tuos pinigus deklaravo savo turto ir pajamų deklaracijoje. Tie pinigai, pagal deklaracijos duomenis, jam padovanoti, juos padovanojo fiziniai asmenys. Mes neturime duomenų, kad jie cirkuliuotų Ūkio banke“, - dėstė DELFI konferencijos svečias.
R.Baranauskui linki nusiimti rožinius akinius
V. Vasiliauskas taip pat replikavo į „Snoro“ buvusio akcininko ir vadovo Raimondo Baranausko užsakomajame straipsnyje išsakytus priekaištus, esą Ūkio banko padėtis 2011 m. buvo nė kiek ne geresnė nei „Snoro“.
„Netiesa, kad Ūkio banke situacija buvo blogesnė nei „Snore“. Tai visiškai ne tos eilės skaičiai. Ūkio banke įsipareigojimai viršija turtą maždaug 500 mln. litų, „Snoro“ atveju įsipareigojimai viršijo turtą 2,8 mlrd. Lt (mūsų inspektorių vertinimas), 3,3 mlrd. Lt (laikino administratoriaus vertinimas), 3,9 mlrd. Lt bankroto dienai. Taigi ponui Baranauskui palinkėčiau vieną dieną nusiimti rožinius akinius ir pažiūrėti realybei į akis“, - ironizavo centrinio šalies banko vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad su Ūkio banku buvo dirbama intensyviai, bet V. Romanovas „nebuvo iki galo nuoširdus“.
„Kaip esu minėjęs, su didžiausia šio banko problema - susijusių asmenų paskolų portfeliu - Lietuvos bankas intensyviai dirbo nuo pat 2011 m. pabaigos. Ūkio bankas buvo pasiūlęs kelis to paskolų portfelio pertvarkymo planus, kurių pasekoje su pagrindiniu akcininku susijusios įmonės turėjo grąžinti arba pačias paskolas, arba papildomai pateikti tinkamas užtikrinimo priemones. Deja, akcininkas nebuvo iki galo nuoširdus ir planai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Prasidėjus banko likvidumo problemoms, turėjome staigiai reaguoti“, - aiškino V. Vasiliauskas.
Pensininkus gelbės Šiaulių bankas?
Jis taip pat ramina pensininkus, kurių pinigai šiuo metu yra įšalę Ūkio banke.
„Atsižvelgiant į tai, kad Ūkio banke turėjo sąskaitas tokios jautrios socialinės grupės kaip pensininkai, mano žiniomis, Šiaulių bankas planuoja paskelbti pranešimą informuodamas, kad nuo šiandien 13 val. pensininkai, kurių pensijos užšalo Ūkio banke, galės kreiptis į Šiaulių banką ir jiems bus išmokėti vadinamieji pensijų avansai iki 300 Lt“, - informavo V. Vasiliauskas.
Šiaulių bankas minimas kaip kol kas realiausias pretendentas perimti „sveikąją“ Ūkio banko dalį. Žinoma, jei banko padėtis yra pakankamai gera šios dalies atskyrimui. Per savaitgalį turėtų paaiškėti, ar bankas bus pajėgus kokia nors forma tęsti savo veiklą, ar, kaip ir „Snoro“ atveju, teks skelbti jo bankrotą.
Kaip atpažinti blogą banką? Sek palūkanas ir akcininkų išsišokimus
Pabaigai V. Vasiliauskas nupasakojo, kaip galima pastebėti bendruosius nepatikimos finansų institucijos požymius.
„Pirmieji ligos požymiai – agresyvumas (agresyvi reklama), ženkliai virš rinkos vidurkio iššokančios palūkanos, akcininkų elgsenos „įdomybės“ ir panašiai“, - būdą diagnozei pateikė Lietuvos banko vadovas.