Tuo metu mokesčių ir teisės paslaugas teikianti įmonė „Deloitte“ pastebi, kad tarp Baltijos šalių didžiausias išmokas už prastovas yra numačiusi Estija, o ilgiausiam laikotarpiui atidėti mokesčių mokėjimą šiuo metu leidžia Latvija.
Priemonės 13 šalių
Negalutinėje „Stratos“ parengtoje Lietuvos ekonomikos skatinimo plano vertinimo versijoje dėstoma, kad COVID-19 krizė nėra įprasta, todėl reikalingos nestandartinės priemonės ir nestandartinis jų įgyvendinimas.
„Įmonių veikla sustabdyta valstybės nurodymu, todėl valstybė prisiima pareigą kompensuoti joms susijusius nuostolius“, – rašoma dokumente.
Išanalizavus 13 valstybių (Airija, Austrija, Čekija, Danija, Estija, Izraelis, Latvija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vengrija, Vokietija) ekonomikos skatinimo planus, jų taikomos priemonės suskirstytos į penkias grupes.
„Sąrašo sudarymo tikslas – parodyti sprendimų priėmėjams Lietuvoje visą spektrą galimų paramos verslui formų ir mechanizmų, kurie taikomi kitose valstybėse“, – aiškina „Stratos“ specialistai.
Atleidžia nuo mokesčių
Dokumente dėstoma, kad Čekijoje laikinai panaikintas 4 proc. nekilnojamojo turto įsigijimo mokestis.
Tuo metu Vengrija nuo pajamų mokesčio atleido labiausiai nuo krizės nukentėjusias (turizmo, maitinimo sektoriaus, laisvalaikio, kultūros ir sporto paslaugų, transporto paslaugų) įmonės. Be to, šalyje 81 tūkst. įmonių 4 mėn. laikotarpiui atleistos nuo supaprastinto smulkaus verslo mokesčio.
Izraelyje veikia atleidimas nuo turto mokesčio 3 mėnesiams ir metinio turto mokesčio sumažinimas iki 25 proc. Ten automatiškai be mokesčio dar pratęsiamos verslo licencijos ir leidimai.
Estija nusprendė sumažinti akcizus elektrai, dujoms ir degalams. Jų bendra suma siekia 140 mln. eurų. Estai dar sumažino mokesčius laivybos sektoriuje (apie 37 mln. eurų).
Atleidžia ir nuo įmokų
„Stratos“ parengtame dokumente dar rašoma, kad Vengrijoje savarankiškai dirbantys asmenys atleisti nuo socialinio ir sveikatos draudimo įmokų 6 mėn. laikotarpiui.
Lenkijoje labiausiai nukentėję sektoriai gali nemokėti socialinio, sveikatos ir pensijų draudimo įmokų, o nuo krizės stipriai nukentėjusios įmonės atleistos nuo socialinio draudimo įmokų 3
mėn. laikotarpiui.
Smulkus ir vidutinis verslas pietinėje Lietuvos kaimynėje taip pat atleistas nuo dalies socialinio draudimo įmokų.
Tuo metu Slovėnijoje mokamos socialinio draudimo įmokos už darbuotojus laikinai netekusius darbo, o darbdaviai nemoka nieko (tas pats taikoma ir tėvams, kurie, uždarius darželius ir
mokyklas, prižiūri vaikus namuose).
Slovėnija dar taiko priemonę, kai už savarankiškai dirbančius, kurių pajamos krito daugiau kaip 25–50 proc., 2 mėn. mokamos socialinio draudimo įmokos. Be to, visiems dirbantiesiems valstybė 2 mėn. apmoka pensijų draudimo įmokas.
Subsidijų įvairovė
Airijoje mokama 70 proc. atlyginimo subsidija įmonėms, kurių apyvarta krito ne mažiau 25 proc. arba kurios neturi lėšų mokėti atlyginimus.
„Maksimali suma 410 eurų. Per savaitę atskaičius mokesčius, taikoma visiems sektoriams, darbdavys nemoka nieko“, – rašoma dokumente.
Šalyje dar suteikiami 2,5–10 tūkst. eurų „vaučeriai“ konsultacinėms paslaugoms pirkti (subsidija sudaro 50 proc. paslaugų sumos).
Taip pat subsidijuojamas įmonių finansinių planų rengimas iki 7,2 tūkst. eurų, strateginės konsultacijos; 2 dienų finansų valdymo, viešųjų pirkimų, transporto ir logistikos konsultacijos,
teikiama dalinė subsidija vadovo su reikiamais įgūdžiais, reikalingais įmonių augimui užtikrinti, įdarbinimui.
Slovėnijoje laikinai netekusiems darbo mokama 80 proc. atlyginimo, o darbdaviai nemoka nieko.
Čekijoje priklauso 925 eurų vienkartinės subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims. Ten dar subsidijuojamos eksportuotojų išlaidos, susijusios su tarpininkavimo paslaugų apmokėjimu eksporto rinkose.
Danijoje kompensuojamos fiksuotos verslo išlaidos.
Izraelyje subsidijuojami tyrimai ir ekspertų konsultacijos, susijusios su karantino pasekmių šalinimu. Taip pat teikiamos subsidijos apyvartiniam kapitalui aukštųjų technologijų mažose ir vidutinėse įmonėse.
Izraelis dar siūlo subsidijas aukštųjų technologijų verslų programoms, nukreiptoms į tyrimų ir plėtros sprendimus kovai su koronavirusu. Finansuojama iki 75 proc. potencialiai sėkmingų programų išlaidų.
Galiausiai, Vokietijoje skiriamos subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažoms įmonėms. „50 mlrd. eurų, 1,5 proc. BVP“, – pastebi „Stratos“ specialistai.
Dar ne viskas
Slovėnijoje atsiskaitymų terminas už privačių tiekėjų valstybei pateiktas prekes ir suteiktas
paslaugas sutrumpintas nuo 30 iki 8 dienų.
O Suomijoje 2020–2023 metų laikotarpiui dvigubai padidinta pelno mokesčio lengvata, taikoma investicijoms (nuo 25 iki 50 proc.).
Savo ruožtu „Deloitte Lietuva“ mokesčių departamento direktorė Lina Minkė teigė, kad Baltijos šalys bandant švelninti COVID-19 viruso plitimo ir karantino poveikį ekonomikai pasirinko panašias priemones, įskaitant subsidijas už prastovas ar mokesčių sumokėjimo terminų nukėlimą.
„Tiesa, daugiausia dėmesio galimiems verslo sunkumams parodė Latvijos vyriausybė, numačiusi ne tik atlyginimų darbuotojams kompensavimą, bet ir kitų mokestinių palengvinimų“, – pranešime žiniasklaidai pastebi ji.
Palyginimas ne Lietuvos naudai
Kaip pastebi „Deloitte“ specialistai, Lietuvos įmonės, kurios karantino laikotarpiu paskelbė prastovą ir tokiu būdu išlaikė darbo vietas, galės gauti 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas. Šios subsidijos vienam darbuotojui negalės viršyti 910,5 euro prieš mokesčius arba 656 eurų į rankas per mėnesį. Be to, norėdama gauti tokią išmoką, įmonė prastovos metu turėtų darbuotojui mokėti mažiausiai 868 eurų prieš mokesčius (iš kurių 30 proc. turi padengti pati) ir išlaikyti ne mažiau kaip pusę darbo vietų praėjus trims mėnesiams nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Šalies darbdaviai gali pasirinkti ir 90 proc. subsidijos dydį, kai 10 proc. atlyginimo dalį jie moka patys. Tiesa, šiuo atveju maksimali subsidijos suma negalės viršyti vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, kuris šiuo metu sudaro 607 eurus prieš mokesčius. Taip pat reikės įsipareigoti tris mėnesius išlaikyti bent pusę darbo vietų.
Latvijoje darbdaviams skiriamas įmokos dydis sudarys 75 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio prieš mokesčius, bet negalės viršyti 700 eurų per kalendorinį mėnesį ribos. Dėl išmokų už prastovas gali kreiptis visos šios šalies įmonės, pinigai jas turėtų pasiekti iki gegužės 20 dienos.
Estijoje išmoka už prastovą darbdaviams sudaro 75 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio prieš mokesčius, o maksimali išmokos suma yra 1 tūkst. eurų. Estijoje nustatyta ir apatinė išmokos riba – ji negali būti mažesnė kaip 584 eurai. Be to, iš darbdavio reikalaujama darbuotojui mokėti ne mažesnį kaip 150 eurų atlyginimą ir prastovos metu. Išmokos už prastovas Estijos įmonėms bus išmokėtos iki gegužės 20 d.
Visose trijose Baltijos šalyse įmonėms šiuo metu leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą ir išvengti baudos už tai. Latvijoje, vadovaujantis specialia nuostata dėl COVID-19 pasekmių, mokesčių mokėjimą įmonės gali nukelti net iki 3 metų siekiančiam laikotarpiui. Taip pat taikoma bendra mokesčių mokėjimo atidėjimo iki vienų metų tvarka. Estijoje mokesčių mokėjimas gali būti atidėtas iki 1,5 metų.
Lietuvoje atidėjimo terminas nustatytas iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesiai po jos. Ši tvarka automatiškai taikoma įmonėms, įtrauktoms į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą. Po ekstremalios situacijos pabaigos, šios įmonės mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai be palūkanų sudaryti turės du mėnesius. Įmonės, neįtrauktos į sąrašą dėl pagalbos priemonių jų verslui taikymo, gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdamos supaprastintos formos prašymą, kuriame turi pagrįsti, kad patyrė neigiamas pasekmes.
Latvija, skirtingai nei Lietuva ir Estija, jau nustatė, kad šalies Valstybinė mokesčių inspekcija (SRS) turės apsvarstyti prašymus grąžinti PVM permokas pagreitinta tvarka ir grąžinti permokėtas PVM sumas per 30 dienų nuo deklaracijų pateikimo. Tokia tvarka padės įmonėms ilgam laikotarpiui neužšaldyti finansinių išteklių ir palaikyti apyvartinių lėšų srautą. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje šiuo metu PVM permokas įmonės turi susigrąžinti pagal ankstesnę tvarką, tai dažniausiai užtrunka bent kelis mėnesius.
Lietuvoje įmonių avansinio pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas buvo pratęstas iki kovo 30 dienos, o pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas išlieka toks pat, t. y. birželio 15 diena. Latvijoje metinių finansinių ataskaitų pateikimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, o mokesčių deklaracijų užpildymo terminai nepasikeitė. Estijoje ataskaitų ir deklaracijų pateikimo terminai kol kas nepakeisti.