Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 936 Eur ir per ketvirtį išaugo 4,5 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 383,5 Eur ir per ketvirtį padidėjo 17,7 Eur.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis Sostinės regione sudarė 1 422,9 Eur ir, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 4,2 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis sudarė 1 204,7 Eur ir buvo 3,8 proc. didesnis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1,7 proc. Panevėžio iki 5,4 proc. Alytaus ir Kauno.
Didžiausią – 2 319,5 Eur – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 674,3 Eur – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo išmokėtos didesnės nereguliarios premijos, priemokos ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo visose savivaldybėse nuo 0,3 (Pasvalio raj.) iki 10 proc. (Pagėgių).
Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2 396,9 Eur – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 286,6 Eur viršijo šalies vidurkį.
Mažiausiai – 1 385,4 Eur – uždirbo Zarasų raj. savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1011,5 Eur mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės.
Per metus (2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 5,9 iki 21,3 proc.
Realiojo darbo užmokesčio padidėjimą lėmė spartesnis nei vartotojų kainų neto darbo užmokesčio augimas. Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 0,3 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 0,6 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo: Sostinės regione – 3 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,2 proc.
Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 49 savivaldybėse nuo 0,1 (Akmenės raj., Rokiškio raj., Panevėžio m. ir Raseinių raj.) iki 24,5 proc. (Neringos), 8 savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius išaugo nuo 0,3 iki 2,2 proc., Kauno m., Prienų raj. ir Utenos raj. savivaldybėse – beveik nepakito.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius mažėjo daugelyje (32) savivaldybių nuo 0,1 (Panevėžio m.) iki 16,6 proc. (Kaišiadorių raj.), likusiose 26 savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo nuo 0,3 (Kauno m.) iki 11,7 proc. (Jurbarko raj.), Skuodo raj. ir Šiaulių raj. savivaldybėse – beveik nepakito.