Akibrokštas dviejų vaikų motinai: studijuoji – išmokos negausi

Įsivaizduokite, auginate du vaikus, įstojate į išsvajotąsias studijas prestižiniame universitete, kur mokslą apmokate savomis lėšomis, dėl tam tikrų aplinkybių turite išeiti iš darbo, tačiau sužinote, kad bedarbio pašalpa jums nepriklauso.

Su tokia situacija susidūrė dviejų vaikų motina Rima (vardas pakeistas – DELFI). Ji neslėpė apmaudo, kad būdama studentė nėra traktuojama kaip bedarbė. Dėl šios priežasties moteris negali gauti nedarbo išmokos, populiariau vadinamos bedarbio pašalpos.

Ši susidaro iš dviejų dalių – pastovios nedarbo išmokų dalies, lygios 102 eurams, ir kintamos dalies, priklausančios nuo turėtų pajamų.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad būtų teisinga, jog tokie asmenys išmokas gautų, nors dabar tai prieštarauja Užimtumo įstatymui.

Liepė džiaugtis, kad neturi mokėti PSD

Grįžusi iš emigracijos Danijoje, iki šių metų lapkričio Rima Lietuvoje dirbo apie 4 metus be pertraukų.

„Kai tik grįžome iš Kopenhagos, dirbau ketverius metus, turiu nepertraukiamą stažą. Rugsėjo mėnesį pradėjau studijas ISM vadybos ir ekonomikos universitete, vadovų magistrantūroje, nes norėjau pasikelti kvalifikaciją, įgyti naujų žinių. Mokslą apmoku iš savo lėšų.

Taip susiklostė, kad šių metų lapkričio pradžioje turėjau išeiti iš darbo. Dėl socialinių garantijų kreipiausi į Darbo biržą, viską užpildžiau ir per antrą susitikimą sužinojau, kad mano statusas yra „besimokantis“, t. y. nuolatinių studijų studentas, todėl pašalpa man nepriklauso“, – pasakojo moteris.

Tokia situacija ją gerokai nustebino: „Vos ne su pasididžiavimu man buvo pasakyta, kad turėčiau džiaugtis, nes man nereikės mokėti privalomojo sveikatos draudimo, kadangi esu studentė. Tačiau aš ir taip neturiu jo mokėti, nes esu dviejų vaikų mama.

Tai yra labai žavi įstatymo spraga, kuri visus studentus traktuoja vienu lygmeniu, nepriklausomai nuo tavo darbo stažo, sumokėtų didžiulių įmokų į valstybės biudžetą. Tu tiesiog esi studentas, neturintis teisės į jokias išmokas“, – piktinosi ji.

Studentas – ne bedarbis

DELFI kreipusis į „Sodrą“, ši patvirtino, kad išmoka moteriai nepriklauso, nes Darbo birža jai nesuteikė bedarbio statuso.

„Džiaugiamės, kad moteris nusprendė toliau tobulėti – studijuoti ir tobulinti savo žinias išsvajotoje specialybėje aukštojoje mokykloje.

Tačiau „Sodra“ bedarbio išmokas moka tiems asmenims, kurie anksčiau dirbo, už juos tam tikrą laiką buvo mokamos socialinio draudimo įmokos ir jiems Teritorinė darbo birža suteikė bedarbio statusą. Apie sprendimą suteikti bedarbio statusą Darbo birža informuoja „Sodrą“. Tuomet apskaičiuojame ir mokame išmokas.

„Sodra“ nepriima sprendimo, ar asmenį pripažinti bedarbiu. Vertiname tik gyventojų, kuriems Teritorinė darbo birža jau suteikė bedarbio statusą, socialinio draudimo įmokas, stažą ir kitą informaciją, kurios reikia išmokai skirti ir paskaičiuoti“, – teigė „Sodros“ komunikacijos atstovas Saulius Jarmalis.

Tuo metu Darbo birža dėl susiklosčiusios situacijos, kurios įkaitais tapo ne vienas besimokantis, atsakė lakoniškai.

„Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad bedarbis yra asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas. Tai reiškia, kad asmenims, studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos, anksčiau buvusios dieninės, programas, bedarbio statusas negali būti suteikiamas.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais teritorinėje darbo biržoje registruotiems asmenims. Kadangi bedarbio statusas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos programas studijuojantiems asmenims negali būti skiriamas, tai ir nedarbo socialinio draudimo išmoka jiems negali būti skiriama“, – aiškino Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė.

Svarstoma pildyti įstatymą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus patarėja Milda Kojelienė teigė, kad bedarbio statuso suteikimas studentams prieštarautų Užimtumo įstatymui, nors pripažino, kad tai ministerijai neatrodo teisinga.

Ji aiškino, kad pagal įstatymą, studentas negali būti traktuojamas bedarbiu, nes nespėtų laiku atvykti į Darbo biržą priimti pasiūlymų dėl darbų, dalyvauti jos programose ar savarankiškai ieškoti darbo.

„Bedarbio statusas nesuteikiamas studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims, nes jų pareiga studijuoti ar mokytis prieštarautų Užimtumo įstatyme nustatytoms bedarbio pareigoms.

Pavyzdžiui, nustatytu laiku atvykti į teritorinę darbo biržą priimti teritorinės darbo biržos pasiūlymus dėl tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą arba dalyvauti plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis bei savarankiškai ieškoti darbo Lietuvos darbo biržos direktoriaus nustatyta tvarka“, – sakė ji.

Tačiau ji pažymėjo, kad šių metų lapkritį Seime buvo svarstyta pildyti įstatymą.

„Buvo svarstytas Seimo narių pasiūlymas dėl Užimtumo įstatymo 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projekto. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, „siekiant teisingesnės socialinio draudimo sistemos, svarbu užtikrinti ne tik studijuojančių asmenų galimybes prisidėti prie socialinio draudimo sistemos mokant mokesčius, bet užtikrinti ir visas garantijas praradus darbą“, – aiškino M. Kojelienė.

Siekiama, kad studentams, iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turintiems ne mažesnį nei 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, nedarbo išmokos priklausytų. Traktuojama, kad studijuojantieji „gali dirbti, ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę.“

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, tokie asmenys turėtų gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką“, – teigė ji.

Seimo valdybos sprendimu Vyriausybė rengia išvadą dėl minėto pasiūlymo.