Panevėžyje, Janonio g., milžiniška gamykla dirba ištisą parą. Dalis iš 380 įmonės darbuotojų dirba keturiomis pamainomis. Produkcijos gamyba stabdoma tik išskirtiniais atvejais.
Krakmolo gamyklos „Amilina“ atstovė rinkodarai ir komunikacijai Laima Čigriejūtė Vitkauskienė pasakojo, kad įmonei didinant gamybos pajėgumus buvo suprasta, kad vis labiau produkcijos konkurencingumas priklauso nuo energetikos išteklių. Pasak jos, krakmolo gamykloje garas, reikalingas krakmolo ir jo produktų gamybai, sudaro apie 40 proc. visos sunaudojamos energijos.
Kaip teigė įmonės atstovė, „Amilina“ dėl dujų kainos tartis atskirai nuo Lietuvos, kaip „Achema“, galimybės neturėjo. Prieš kelerius metus bendrovės akcininkai nusprendė - investuos į biokuro katilinę.
L. Čigriejūtės Vitkauskienės teigimu, „Amilina“ yra antra Lietuvoje pagal industrinį dujų suvartojimą po „Achemos“.
Investavus daugiau nei 16 mln. eurų pernai buvo baigta statyti 32 MW biokuro katilinė. Į biokuro katilinę įnvestavo "Amilina" grupės įmonė UAB "Lignoterma" ir investicinis partneris "LitCapital" fondas.
„Naudojamo iškastinio kuro kaštus sumažinome 11 kartų. Pernai žaliosios energijos pasigaminome 79 proc., 2013 m. - vos 7 proc.“, - pastebėjo įmonės atstovė.
Kol kas kaip biokuras katilinėje naudojamos medienos skiedros ir pjuvenos, tačiau katilinė yra pritaikyta, kad joje būtų galima deginti ir durpes ar grūdų valymo atliekas. Įmonė per metus superka apie 450 tūkst. tonų kviečių. Vis dėlto kol kas bendrovei deginti grūdų liekanų neapsimoka: bendrovė išnaudoja kiek galima daugiau kviečių, kol iš jų nieko nelieka.
„Bandome net sugauti srautinius vandenis, iš jo išgryninti baltymingas savybes ir inkorporuoti į kitus produktus“, - kalbėjo įmonės atstovė.
Lietuviškų kviečių „Amilinai“ netrūksta. Bendrovė tiesiogiai bendrauja su maždaug 600 ūkininkų. Kaip teigė įmonės atstovė, Panevėžys yra itin geroje vietoje: aplink miestą 100 km spinduliu yra apie 42 proc. Lietuvos kviečius auginančių ūkininkų.
Investicijų pagreitį išlaikys
Biokuro katilinė – ne vienintelės didesnės investicijos bendrovėje. Per dešimtmetį (2005-2014 m.) „Amilina“ investavo 159,6 mln. eurų.
Gamykloje Panevėžyje iki 2008 m. veiklą vystė „Malsena“. Vėliau nuspręsta veiklas atskirti ir Panevėžyje palikti tik krakmolo gamybą. Gamykloje krakmolas pradėtas gaminti nuo 2005 m. Nuo tada bendrovei pavyko savo apyvartą padidinti beveik tris kartus.
Kaip teigė L. Čigriejūtė Vitkauskienė, kai pilnu pajėgumu įsivažiuos pernai pradėjęs veikti gliukozės sirupų fabrikas (per metus gali pagaminti 100 tūkst. tonų sirupo), tikimasi įmonės apyvartą padidinti iki 150 mln. eurų per metus.
Papildomų rinkų bendrovė nuolat ieškojo investuodama į naujas gamybos linijas. Pradėjusi gamybą didinti natyvinio krakmolo srityje, vėliau įmonė pradėjo gaminti modifikuotą krakmolą.
Pernai įmonė šalia jau stovinčios gamyklos įsigijo teritoriją, iš kurios išsikraustė cukraus „Nordic Sugar Kėdainiai“ fabrikas.
„Dabar turime galimybę plėstis tolyn, kurti naujų darbo vietų“, - pasakojo „Amilinos“ atstovė.
Vienas iš tokių pavyzdžių – netoli išaugusi plovykla.
„Pernai metais paleistam gliukozės sirupų cechui buvo reikalinga turėti šalia esančią plovyklą industrinėms mašinoms. Mūsų inžinieriai plovyklą sukūrė, pastatė, o vėliau ji buvo parduota belgų valdytojams. Tokios plovyklos reikalavo tokie klientai kaip „Nestle“ ar „Carlsberg“. Ji reikalinga automobiliams dezinfekuoti, o artimiausia tokia plovykla buvo Lenkijoje. Mums buvo nenaudinga važiuoti į Lenkiją plautis“, - kalbėjo L. Čigriejūtė Vitkauskienė.
DELFI primena, kad įmonės „Amilina“ akcininkai tarptautinė kompanija „Roquette Freres“ ir Danas Tvarijonavičius.