Maža to, kitoms bendrovėms milžiniškas sumas įsiskolinę mėsos perdirbėjai laukia teismų baigties.
Pernai – 1,3 mln. eurų nuostolis, šiemet pirmi keturi mėnesiai – 328 tūkst. eurų nuostolių. Jau kelerius metus į skolas įbridusi UAB „Agrovet“, panašu, iš duobės kapstosi sunkiai, tad birželio 28 dieną bendrovė pradėjo restruktūrizaciją.
Esamiems ir būsimiems kreditoriams nerimą kelia tai, kad bendrovė niekada taip ir neatsiskaitys.
Elgiasi nesąžiningai
Viena tokių įmonių – 2012 metų pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančius vandens ir nuotekų tinklus perėmusi AB „Klaipėdos vanduo“. UAB „Agrovet“ šių metų birželio pabaigoje vandentiekininkams buvo įsiskolinusi net 620 tūkst. eurų.
„Bėdos prasidėjo tada, kai „Klaipėdos vanduo“ pradėjo dirbti Kretingalėje. Dvejus metus bendrovė už paslaugas beveik nemokėjo, po to pradėjo mokėti tik dalį pinigų. Žadėjome nutraukti ir vandens tiekimą, tačiau jiems pavyko gauti teismo sprendimą, kuriuo uždrausta nutraukti tiekimą, kol nebus užbaigtos kitos teismuose esančios bylos“, – sakė „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Leonas Makūnas.
Išties, „Klaipėdos vandenims“ perėmus tinklus, su mėsininkais teko grumtis net keliolikoje bylų – dėl esą verslininkų pažeidžiamų teisių, neteisėtų įmonės veiksmų ir pan. Visgi dažniausiai teisybė likdavo vandentiekininkų pusėje.
„Deja, bendrovė dažnai elgiasi necivilizuotai ir nesąžiningai. Suprantu, kad reikia ginti savo interesus, bet ne tokiu būdu.
Pavyzdžiui, kai teismas birželio 28 dieną paskelbė apie restruktūrizaciją, jie apie šį ketinimą anksčiau nieko nepranešė, nors mus, kaip kreditorius, turėjo informuoti. Taip pat nebuvo informuoti ir „Klaipėdos rajono vandenys“, kuriems bendrovė yra skolinga apie 35 tūkst. eurų.
Tai nėra sąžininga“, – tvirtino L. Makūnas ir pridūrė, jog turi teisę iki rugpjūčio 22 dienos pateikti savo kreditorinius reikalavimus. Tą žadama daryti ir pagrįstai tikimasi, kad teismas reikalavimus pripažins.
Visgi vandentiekininkai baiminasi, jog šiuo metu net 162 kreditorius turinti restruktūrizuojama įmonė juos išvis gali palikti be pinigų, jei sugalvotų veiklą permesti į kitas toje pačioje teritorijoje veikiančias įmones.
L. Makūnas pripažįsta, jog pirmą kartą susiduria su tokia didžiule skola ir grubiu elgesiu.
„Taip nėra buvę. Ir nuo pradžių jų nemokėjimo motyvai buvo keisti – iš pradžių jie aiškino, jog nesame jų vandens tiekėjas. Tekus tai pripažinti, prasidėjo aiškinimai, jog mūsų pateikiamos sąskaitos per didelės. Galiausiai buvo mestas argumentas, kad neva mes dėl perimto tinklo gabaliuko jiems daugiau skolingi, nei jie mums.
O tokio dydžio skolų nėra buvę – tai išimtinis atvejis“, – neslepia L. Makūnas ir priduria, jog skolą kasmet tenka nurašyti į sąnaudas (negautas pajamas), o negauti pinigai gali lemti ir stojančias investicijas į darbus, susijusius su vandens kokybės gerinimu, plėtra ir kt.
Klaidino teismą?
„Klaipėdos vanduo“ buvo ne vienintelis kovojantis dėl savo pinigų.
Pavyzdžiui, birželio pradžioje Klaipėdos apygardos teismas atmetė UAB „Agrovet“ skundą dėl žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo – Klaipėdos rajono apylinkės teismas kovo mėnesį tenkino UAB „Vamėsa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: areštavo „Agrovet“ priklausantį turtą, kad būtų galima priteisti 14 tūkst. eurų siekiančią skolą.
Bylos nagrinėjimo metu „Agrovet“ bandė gintis, jog priteista suma jų veiklai nedaro poveikio ir esą turto areštas buvo nereikalingas.
Visgi teismo toks skundas neįtikino – paaiškėjo, jog nebuvo pateikta informacija apie finansinę „Agrovet“ būklę 2015 metais, be to, pati bendrovė kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
„Įmonės teigimu, esminė priežastis, nulėmusi bendrovės laikinus finansinius sunkumus, yra ekonominis nuosmukis visose ūkio šakose, pasaulinė krizė ir užsidariusi Rusijos rinka, dėl to produkciją teko realizuoti mažesnėmis kainomis.
Visiškai akivaizdu, jog UAB „Agrovet“ turi finansinių problemų, taigi jos atskirojo skundo teiginiai apie stabilią finansinę padėtį neatitinka realios situacijos.
Teismas šioje situacijoje netgi įžvelgia sąmoningą teismo klaidinimą, nes prie atskirojo skundo pridėti duomenys tik apie 2014 metų atsakovės turtinę padėtį, kai akivaizdu, jog 2015 metais turtinė padėtis blogėjo. Esant tokioms aplinkybėms, kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės teiginys, jog ieškovės keliami turtiniai reikalavimai atsakovės veiklai nedaro esminio poveikio“, – pažymėta teismo nutartyje.
Kitose bylose pergalę pasiekė ir bendrovė „Icewave Trade OÜ“, kuriai buvo priteista atlyginti per 15 tūkst. eurų skolos.
Tikisi išsikapstyti
Tačiau „Agrovet“ generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas ragino neskubėti ir palaukti teismo verdikto.
„Taip, vyksta restruktūrizacija, o tai reiškia, jog yra tam tikri finansiniai sunkumai. Tačiau nesutinku su „Klaipėdos vandens“ teiginiais, kadangi teismuose vyksta bylos, kuriose pareikšti ieškiniai dėl daug didesnių įsiskolinimų mums“, – apie susidariusias skolas šnekėjo A. Gudžiūnas.
Jis tvirtino, jog „Klaipėdos vanduo“, kaip kreditorius, turėjo būti įspėtas bankroto administratoriaus. Esą jei jis nebuvo laikomas kreditoriumi, tad atitinkamo laiško iš administratoriaus ir nesulaukė.
„Yra daug priežasčių, dėl kurių patiriame sunkumus.
Bet esame visiškai ramūs, kad susitvarkysime su savo problemomis.
O dėl „Klaipėdos vandens“ pasakys teismas, kas iš tikro kam yra skolingas.
Jei mus pripažins skolingais, mes tuos pinigus ir atiduosime. Tikiuosi, kad ir „Klaipėdos vanduo“, jei jis bus pripažintas mums skolingu, pasielgs taip pat“, – sakė direktorius ir pridūrė, jog yra labiau linkęs tartis geranoriškai.