„Svetimą turtą apgaule jis įgydavo piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, – ketvirtadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė. – Kaltinamojo apgaulė reikšdavosi tuo, kad skolindamasis pinigus iš nukentėjusiųjų jis sudarydavo patikimo teisininko, verslininko įvaizdį, nurodydavo melagingus duomenis apie paskolų paskirtį, nuslėpdavo informaciją apie savo tikrąją finansinę padėtį, t. y. kad turi anksčiau prisiimtų turtinių įsipareigojimų ir jo atžvilgiu vykdomi išieškojimai.“
Pasak teismo, P. Putkis jau darydamas pirmąją jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką žinojo, kad jo finansinė padėtis buvo sunki ir jei asmenys, iš kurių skolindavosi pinigus, būtų žinoję apie jo tikrąją finansinę padėtį, jie nebūtų jam skolinę pinigų.
„Teismas konstatuoja, kad P. Putkio naudojama apgaulė buvo esminė, t. y. lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti jam savo turtą (skolinti pinigus), be to, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui reikšminga yra tai, jog nukentėjusiųjų galimybės apginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis tapo esmingai apsunkintos, nes P. Putkis, tiek darydamas nusikalstamas veikas, tiek šiuo metu, iš esmės yra nemokus“, – anot teisėjos, P. Putkio veiksmuose skolinantis pinigus iš visų nukentėjusiųjų yra visi būtini sukčiavimo sudėties požymiai.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja paskelbė, kad P. Putkis padarė keturiolika nusikalstamų veikų – klastojo dokumentus ir apgaulės būdu įgijo svetimą turtą. Subendrinęs visas nuteistajam skirtas bausmes teismas paskelbė, kad P. Putkiui skiria 100 MGL (3 766 eurų) baudą ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu P. Putkiui nurodyta neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat jis turės tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
„Padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, panaudojant apgaulę civiliniuose paskolų teisiniuose santykiuose, nukentėjusieji nebuvo socialiai pažeidžiami asmenys, byloje nėra duomenų, kad, be padarytos turtinės žalos, jiems nusikalstamos veikos sukėlė sunkius padarinius, – skirdamas bausmės vykdymo atidėjimo bausmę pažymėjo teismas.
– Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis P. Putkis yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi.
Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas didintų kaltinamojo P. Putkio atskirtį nuo visuomenės, ribotų savarankiško ir nenusikalstamo jo gyvenimo galimybes, tokias kaip dirbti, teisėtais būdais įgyti pajamų ir tokiu būdu stengtis atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.“
Atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų interesus – kad būtų sudaromos prielaidos atlyginti jiems nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
Iš nuteistojo teisininko teismas nukentėjusiesiems verslininkams priteisė beveik 64 tūkst. Eur.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad P. Putkis dideles pinigų sumas skolinosi ne tik iš pažįstamų, bet ir advokatų kontoros, kurioje dirbo, klientų.
Vyras žmones įtikindavo, kad pasiskolintus pinigus panaudos įvairiuose investiciniuose projektuose, taip pat įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau parduos už gerokai didesnę sumą.
Pasiskolindamas pinigus P. Putkis pasirašydavo skolos vekselį, tačiau savo kreditoriams pinigų taip ir negrąžino.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Čepelionis sakė, kad jau skolindamasis dideles sumas P. Putkis žinojo, kad pinigų negrąžins.
Nustatyta, kad iš aštuonių asmenų jis pasiskolino daugiau kaip 184 tūkst. Eur.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas P. Putkis pareigūnams sakė, kad investuoti į nekilnojamąjį turtą pradėjo dar 2007-2008 m. – tuo metu iš vieno kliento, dažnai ateinančio į advokatų kontorą, pasiskolino apie 200 tūkst. litų.
Jam, kaip ir kitiems kreditoriams, P. Putkis nuslėpdavo, kad turi finansinių įsipareigojimų bankams.
„Kadangi 2011 m. šalyje kilo ekonominė krizė ir bankrutuojančios įmonės turėjo daug nekilnojamojo turto, kurį pigiai parduodavo, tikėjausi jį įsigyti, o paskui parduoti už didesnę kainą“, – apie verslo pradžią pasakojo P. Putkis.
Iš fizinių asmenų pradėjęs skolintis pinigus advokato padėjėju dirbęs vyras kaip reikiant įklimpo, nes verslas nesisekė, o bankai ėmė reikalauti grąžinti paimtus kreditus, įspėjimo signalus siųsdavo ir kreditoriai, iš kurių jis anksčiau buvo pasiskolinęs pinigų.
„Tikėjausi, kad galėsiu su visais atsiskaityti, bet negalėjau, nes kiti asmenys su manimi neatsiskaitė, o ir nepasisekė investiciniai projektai – manau, neįvertinau savo galimybių grąžinti skolas, kurias užtikrindavau vekseliais“, – sakė kaltinamasis.
Net tada, kai buvo pakankamai giliai įklimpęs į finansinę duobę, P. Putkis nenustojo skolintis pinigų – suradęs naujų aukų jis žadėdavo iš bankrutuojančios bendrovės nupirkti butus, nors šie tuo metu jau buvo areštuoti.
„Žinojau, kad laikinosios apsaugos priemonės artimiausiu metu nebus panaikintos, bet man tuo metu labai reikėjo pinigų – tuo metu man vienas asmuo, kuriam buvau skolingas, ėmė grasinti susidorojimu“, – tikino jis.
Vyras taip pat pažymėjo, kad grasinimų sulaukė ir iš kitų asmenų.
„Kriminalinę praeitį turintys asmenys man ėmė grasinti susidorojimu – ne tik su manimi, bet ir šeima, taip ir viskas įsisuko, kad nieko nebegalėjau kontroliuoti“, – sakė P. Putkis.
Kas tie asmenys, jis neįvardijo. Vyras pripažino visas skolas, tačiau kada kreditoriams grąžins pinigus, nežino ir net neskubėjo švaistytis pažadais.
„Sunkiai, bet turėsiu grąžinti, – ne per mėnesį ir net ne per metus“, – tepasakė jis.