„Nors neapibrėžtumas dėl pandemijos ekonominių pasekmių vis dar yra didelis, pirmoje metų pusėje smarkiai suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka finansų įstaigoms įžiebė padidinto dėmesio lemputę dėl perkaitimo rizikos“, – sako Algirdas Prapiestis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas.
Rizikos dėl netvarios NT kainų raidos bei galimų rinkos disbalansų svarba yra aukščiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį nuo 2014 m., kai klausimas įtrauktas į apklausą. Ši rizika pirmą kartą įvertinta kaip aukštesnė nei vidutinė.
Vis aktualesnė finansų įstaigoms tampa kibernetinių išpuolių rizika. Beveik ketvirtadalis apklaustų finansų įstaigų šių metų pirmąjį pusmetį susidūrė su kibernetinėmis atakomis, tai yra trigubai daugiau nei priešpandeminiu laikotarpiu 2019 m.
COVID-19 poveikis finansų įstaigoms per pusmetį sumažėjo – perpus mažiau įstaigų nei prieš pusmetį teigė, kad jų pelnas dėl pandemijos sumažėjo, augo įmonių dalis, kurių pelnas didėjo. Vis dėlto įmonių finansinės būklės pablogėjimo rizika vis dar labai aktuali finansų įstaigoms – daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) respondentų atsakė, kad būtent ši rizika jų atstovaujamoms įstaigoms yra svarbiausia.
Didžioji dalis (60 proc.) finansų įmonių tikisi didesnių nuostolių ateityje dėl išaugusio įmonių nemokumo, 36 proc. tikisi išaugusių nuostolių per ateinančius dvejus metus.
Apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos didžiausią įmonių bankroto riziką mato viešbučių ir maitinimo veikloje. Kaip rizikingos įvertintos meninės ir transporto veiklos, nors per pusmetį šių veiklų rizikingumas sumažėjo daugiausiai iš visų ekonominių veiklų.
Respondentų nuomone, labiausiai tikėtinas sukrėtimas Lietuvos finansų sistemai per artimiausius 6 mėn. yra tolesnė COVID-19 pandemijos raida ir jos padariniai, tokie kaip blogėjanti įmonių ir gyventojų finansinė padėtis, karantino ribojimai. Finansų įstaigos taip pat išskyrė galimą infliacijos didėjimą, santykių su Baltarusija bei Rusija geopolitinę įtampą.
Lietuvos bankas, siekdamas įvertinti Lietuvos finansų įstaigų požiūrį į galimus iššūkius tvariai finansų sistemos raidai, du kartus per metus atlieka apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai.
Bankai, draudimo ir lizingo bendrovės, kredito unijos, investicijų valdymo įmonės ir kitos finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausius 6 mėn.
Šioje apklausoje dalyvavo 55 respondentai, iš jų 11 Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, 10 draudimo bendrovių, 12 kredito unijų ir 22 kitos finansų įstaigos (lizingo bendrovės, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės). Apklausa vykdyta gegužės 26–birželio 15 dienomis.