„Tikrai nėra taip, kad aplinkos apsaugos pareigūnai nenustato (pažeidimų. – ELTA), nustatome ir daugybę. Per metus mes turime apie 7 tūkst. planinių ir panašiai tiek pat neplaninių patikrinimų, taip kad su esamais resursais padaroma daug patikrinimų ir tikrai nustatoma daug pažeidimų. Sumos, baudos (...) siekia ir dešimtis, ir šimtus tūkstančių, ir žalos taip pat yra gana didžiulės“, – LRT radijui sakė jis.
Pasak V. Laukio, būtinas glaudesnis tarpinstitucinis bendravimas tam, kad ateityje nepasikartotų atvejai, kai bendrovės veikia nusikalstamai ir taip padaro didžiulę žalą aplinkai.
„Galbūt didesnis bendradarbiavimas su prokuratūra, ikiteisminio tyrimo pareigūnais turėtų, matyt, ateityje būti viena iš tų užduočių. Bei surasti sprendimą, kad mums bendrai dirbant pavyktų daugiau nustatyti tokių kuriozinių atvejų, kai ne pagal leidimą, o visiškai nusikalstamai yra veikiama“, – tikino jis.
ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos antradienį paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.
Kaip skelbiama, aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijoną eurų. Atsižvelgiant į tai, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sausio 7 dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis.
Nepirkti „Grigeo“ produkcijos nusprendė prekybos tinklas „Iki“, taip pat remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“. DELFI ketvirtadienį pranešė, kad „Grigeo“ produkcijos nepirks ir „Norfa“. Kiti prekybos tinklai skelbė dar svarstantys, kaip pasielgti.
„Grigeo” grupės prezidentas Gintautas Pangonis ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad įmonėje atliktas tyrimas parodė, jog nuotekos iš tiesų patekdavo į Kuršių marias, tačiau tai esą buvo daroma per avarinį vamzdį ir jos buvo iš dalies išvalytos. G. Pangonis sakė, kad kol kas nežinoma, kodėl vamzdis buvo naudojamas ne pagal paskirtį.