„Atėjome su radikalesniu pasiūlymu – apskritai sustoti su dabartine mokesčių pertvarka Seime ir pakvietėme koalicijos partnerius pergalvoti poziciją. Išgirdome aiškią žinią, kad gali mokesčių ir dizainas, ir bendrai turinys keistis. Mums labiausiai rūpi du aspektai – individualios veiklos apmokestinimas ir nekilnojamo turto mokesčio dizainas“, – po koalicijos tarybos posėdžio trečiadienį žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Kadangi kaip ir sutarėme, kad toks paketas, koks dabar yra atneštas, jam reikia daugiau diskusijų, pasiūlymų – mus išgirdo. Jeigu kalbame apie nekilnojamo turto mokesčio turinį, mūsų nuomone, jis neturėtų būti toks, koks yra pasiūlytas. Parlamente dirbsime toliau“, – tvirtino ji.
Laisvės partijos pirmininkė akcentavo, kad šiuo metu ekonomika lėtėja, darbas vyksta neapibrėžtumo sąlygomis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, tad, anot jos, nesinori daryti „staigių judesių“ esant tokiai situacijai.
„Mūsų tokia pozicija buvo, nes dirbame neapibrėžtumo sąlygomis, ekonomika lėtėja, ne tik Lietuvos, bet ir globaliai. Šalys, mūsų kaimynės konkuruoja dėl investicijų, gerai apmokamų darbo vietų, nesinori, kad mes neapibrėžtumo sąlygomis darytume labai staigius judesius ir pan. Su biudžetu tai nėra susiję, nes jis yra 2024 m., mokesčiai 2025-2026 m. svarstomi. Gerai, kad neskubėsime“, – pabrėžė politikė.
„Dabar bendrai kalbėjome apie paketą ir konkrečiai apie individualią veiklą bei apie nekilnojamo turto mokestį. Apie kitas veiklas gal šiek tiek mažiau, bet tas etapiškumas (...), jeigu išsiskaidysime, manau, bus galima racionaliau svarstyti“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad trečiadienį posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Jos teigimu, dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Birželį Seimui pateikto mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose prasidėjo rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas antradienį kreipėsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės prisiimtų mokestinių įsipareigojimų Europos Komisijai ir ragina dėl jų persiderėti. Anot jo, dabartinis mokesčių reformos dizainas ir numatomas mokesčių didinimas yra nulemtas priimtų įsipareigojimų, kuriuos tvirtinant Seimas nedalyvavo.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.