Kovo viduryje Seimas padidino valstybės biudžeto išlaidas šalies gynybai iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis sprendimas sudarys galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų.
Kaip informavo Krašto apsaugos ministerijos atstovai, šios lėšos bus naudojamos įsigyti ginkluotę, karinę įrangą, šaudmenis ir kibernetinio saugumo stiprinimo priemones.
„Iš papildomai skiriamų 257,6 mln. eurų ginkluotei ir karinei įrangai tektų apie 158,5 mln. eurų; šaudmenims apie 66,8 mln. eurų; kibernetinio saugumo stiprinimo įrangai apie 10,7 mln. eurų; kitiems būtiniems įsigijimams (pavyzdžiui, šarvinės liemenės, ryšių įranga, medicininės priemonės) apie 21,6 mln. eurų.
Be to, 2022 metais papildomai skiriama 40,4 mln. eurų užtikrinti priimančiosios šalies paramą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams“, – nurodė ministerija.
Jos atsakyme dar pastebima, kad 2022 metais papildomai skiriami asignavimai pagal jų naudojimo paskirtį nėra priskiriami valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytoms valstybės kapitalo investicijoms.
Investicijų planas
Dar nepatvirtintame Vyriausybės nutarime dėl 2022–2024 metų valstybės investicijų pirmaisiais metais iš viso suplanuota 1,198 mlrd. eurų, iš kurių 776,5 mln. eurų yra Europos Sąjungos parama. 2023 metais bendra suma siekia 750,9 mln. eurų (394,9 mln. eurų ES parama), 2024 metais – 348,4 mln. eurų (39 mln. eurų ES parama).
Vien Krašto apsaugos ministerijai skiriamos lėšos pasiskirsto taip: 2022 metais 122,363 mln. eurų, 2023 metais 117,595 mln. eurų, 2024 metais 119,525 mln. eurų.
Sausumos pajėgoms skirti keturi projektai. Tai – Sausumos pajėgų dalinių infrastruktūros plėtra (2022 metais 17,689 mln. eurų, 2023 metais 10,88 mln. eurų, 2024 metais 7,505 mln. eurų); Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono infrastruktūros plėtra (2022 metais 160 tūkst. eurų, 2023 metais 170 tūkst. eurų, 2024 metais 1,1 mln. eurų); Transporto priemonių bei specialiosios technikos Sausumos pajėgoms įsigijimas (2022 metais 18,924 mln. eurų, 2023 metais 16,072 mln. eurų, 2024 metais 13,88 mln. eurų) ir Sausumos pajėgų valdymo, kontrolės ir ryšių sistemų įsigijimas (2022 metais 3,172 mln. eurų, 2023 metais 8,568 mln. eurų, 2024 metais 6,4 mln. eurų).
Visos lėšos šiems ir toliau vardijamiems projektams yra iš valstybės biudžeto.
Specialiųjų operacijų pajėgoms numatyti trys projektai. Tai – Specialiųjų operacijų pajėgų infrastruktūros plėtra (2022 metais 6,393 mln. eurų, 2023 metais 5,898 mln. eurų, 2024 metais 4,9 mln. eurų); Specialiųjų operacijų pajėgų infrastruktūros plėtra (RKSC) (2022 metais 1,055 mln. eurų, 2023 metais 2,970 mln. eurų, 2024 metais 1,585 mln. eurų) ir Specialiųjų operacijų pajėgų valdymo, kontrolės ir ryšių sistemų įsigijimas, II etapas (2022 metais 532 tūkst. eurų, 2023 metais 569 tūkst. eurų, 2024 metais 884 tūkst. eurų).
Aštuoni projektai plane skirti karinėms oro pajėgoms. Tarp jų yra Karinių oro pajėgų dalinių infrastruktūros plėtra (2022 metais 646 tūkst. eurų, 2023 metais 3,1 mln. eurų); Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės infrastruktūros plėtra (2022 metais 3,652 mln. eurų, 2023 metais 6,17 mln. eurų, 2024 metais 4,815 mln. eurų); Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės infrastruktūros plėtra, II etapas (2022 metais 80 tūkst. eurų, 2023 metais 3,225 mln. eurų, 2024 metais 5,4 mln. eurų).
Taip pat – Oro erdvės stebėjimo, valdymo, kontrolės ir ryšių sistemų įsigijimas (2022 metais 2,297 mln. eurų, 2023 metais 1,947 mln. eurų, 2024 metais 4,355 mln. eurų); Oro erdvės stebėjimo, valdymo, kontrolės ir ryšių sistemų įsigijimas. II etapas (2022 metais 108 tūkst. eurų, 2023 metais 920 tūkst. eurų); Universalių sraigtasparnių įsigijimas (2022 metais 1,675 mln. eurų); Paieškos ir gelbėjimo sistemos sukūrimas (2022 metais 200 tūkst. eurų) ir Įrangos ir technikos vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemai įsigijimas (2022 metais 2 tūkst. eurų).
Karinės jūrų pajėgos turėtų gauti du projektus: Karinių jūrų pajėgų valdymo, kontrolės ir ryšių sistemų įsigijimas (2022 metais 200 tūkst. eurų, 2023 metais 1,1 mln. eurų, 2024 metais 2,02 mln. eurų) ir Priešmininio, paieškos bei gelbėjimo laivo įsigijimas (2022 metais 25 mln. eurų, 2023 metais 21,3 mln. eurų, 2024 metais 15 mln. eurų).
Dar du projektus turėtų gauti logistikos sritis: Logistikos pajėgų dalinių infrastruktūros ir materialinės bazės plėtra (2022 metais 7,575 mln. eurų, 2023 metais 7,945 mln. eurų, 2024 metais 6,925 mln. eurų) ir Transporto priemonių bei specialiosios technikos logistikos pajėgoms įsigijimas (2022 metais 1,806 mln. eurų, 2023 metais 1,119 mln. eurų, 2024 metais 1,116 mln. eurų).
Tuo metu Lietuvos kariuomenės operacinio valdymo sričiai įvardintas projektas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono infrastruktūros plėtra (2022 metais 1,511 mln. eurų, 2023 metais 1,18 mln. eurų).
Dalis Krašto apsaugos ministerijos lėšų taip pat turėtų būti nukreipta jos sistemos personalo rengimui bei Vadovybės apsaugos tarnybai.
Sraigtasparniai ir laivas
„Delfi“ ministerijos atstovų paprašė apie kelis įdomesnius pirkimus papasakoti plačiau.
Kalbant apie Priešmininio ir paieškos bei gelbėjimo laivo įsigijimą, jis organizuojamas vadovaujantis Gynybos resursų agentūros ir Jungtinės Karalystės ministerijos pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartimi.
„Šios sutarties pagrindu Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė Lietuvos įsigyto laivo iš JK regeneracijos viešąjį konkursą. Konkurso metu siekiama surasti įmonę, kuri galėtų regeneruoti laivą pagal Lietuvos Karinių jūrų pajėgų poreikius bei jį pristatytų į Lietuvą iki 2024 metų vidurio. Tai bus trečias tokio tipo laivas įsigytas iš Jungtinės Karalystės pagal Karinių jūrų pajėgų poreikį“, – nurodė ministerija.
Tuo metu dėl Universalių sraigtasparnių įsigijimo jos atstovai papasakojo, jog 2020 metų lapkričio 11 dieną pasirašyta sutartis tarp Krašto apsaugos ministerijos ir JAV vyriausybės dėl 4 vienetų sraigtasparnių UH-60M įsigijimo.
UH-60M yra patobulintas „Sikorsky Black Hawk“ variantas.
„Sutartyje taip pat numatyta skraidančiojo ir techninio personalo apmokymas, atsarginių dalių paketas, techninio aptarnavimo įrangos, techninės dokumentacijos ir techninės pagalbos paslaugos. Mokėjimai vykdomi pagal sutartyje patvirtintą mokėjimo grafiką. 2 vnt. sraigtasparnių pristatymas numatomas 2024 metais ir 2 vnt. 2025 metais. Projekto pabaiga numatoma 2026 metais“, – rašoma ministerijos atsakyme.