„Įvertinusi kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ inspektavimo metu surinktus duomenis apie šios kredito įstaigos vykdomą ypač rizikingą ir neatsakingą veiklą, papildomus nuostolius dėl blogų paskolų ir atsižvelgusi į pačios kredito unijos pateiktus duomenis apie savo finansinę būklę, Lietuvos banko valdyba nusprendė visam laikui atšaukti šios kredito įstaigos veiklos licenciją“, - pranešė Lietuvos bankas.
Centrinis šalies bankas teigia nustatęs, kad „kredito unija veikia itin rizikingai ir kelia grėsmę indėlininkų ir visuomenės interesams“.
Unijos vadovas – „darbietis“
Kaip ir Nacionalinės kredito unijos atveju, „Švyturio taupomojoje kasoje“ vadovaujančias pareigas užima su Darbo partija susijęs asmuo.
Šios Klaipėdoje registruotos kredito unijos vadovas – Tomas Zajančkauskas. Jis pernai spalį vykusiuose rinkimuose Darbo partijos buvo deleguotas į Klaipėdos Baltijos apygardos rinkimų komisiją.
Abiejose unijose veikė tos pačios įmonės ir asmenys
Abiejose kredito unijose pastebėtas tas pats veiklos modelis – menkavertis turtas buvo įkeitinėjamas už jo vertę gerokai viršijančias sumas. Neoficialiais duomenimis, skirtumas tarp realios turto vertės ir gautos paskolos dydžio siekė iki šimto kartų.
„Bendras bruožas yra, matyt, toks: geriausias būdas apvogti finansų instituciją yra ją turėti, - į vatą nevyniojo R. Kuodis. - Panašu, kad šiuo atveju buvo sąmoningai veikiama, išduodant paskolas nebesitikint, kad jos sugrįš. Išduodant jas už tikrai menkos vertės turtą, parodant, kad to turto vertė yra didesnė. Turime šiek tiek platesnes implikacijas šito proceso. Reikia labai gerai pasižiūrėti į turto vertintojų atsakomybę. Kodėl jie pasirašo po tokiais dalykais. Manau, kad čia bus platesnės gijos.“
Pasak pašnekovo, teisėsauga abiejų unijų veiklą, pastebimi organizuoto nusikalstamumo požymiai.
„Yra bruožai nusikalstamos grupės. Dažnai figūruoja tie patys asmenys, tos pačios įmonės, kurios yra vienadienės. Kurios neturi jokios reputacijos, jokios ankstesnės veiklos požymių. Tai yra, matyt, specialiai nupirktos, neveikiančios ar naujai įkurtos įmonės, kurios yra priedanga šitoms nusikalstamoms veikoms“, - tęsė R. Kuodis.
Anot jo, „Švyturio taupomojoje kasoje“ vyko tokie pat veiksmai, kaip Nacionalinėje kredito unijoje – tik „šiek tiek mažesniu“ mastu.
R. Kuodis ramino, kad apdraustų indėlių grąžinimui valstybė pinigų turi pakankamai. Tiesa, nukentės tie, kurių įnašai unijose viršijo 100 tūkst. eurų sumą.
Įtartinas paskolų dalijimas
Lietuvos bankas nustatė, kad „Švyturio taupomoji kasa“ galimai dalijo paskolas nerealiems verslo projektams bei netikrino paskolų gavėjų galimybių grąžinti pasiskolintus pinigus.
„Pastaruoju metu itin sparčiai augęs šios kredito unijos turtas, 2012 m. spalio 31 d. siekė 20,1 mln. Lt, indėlių portfelis – 18,2 mln. Lt. Dalis pritrauktų kredito unijos narių lėšų buvo nukreipiamos asocijuotų narių (įmonių) kreditavimui. Per tikrinamąjį laikotarpį tokių paskolų portfelis išaugo 5 mln. Lt ir sudarė 82,7 proc. visų suteiktų paskolų. Inspektoriai nustatė, kad, kredituodama asocijuotus narius (įmones), ši kredito unija neįsitikindavo, ar skolininkas sugebės paskolą grąžinti, neturėjo informacijos, reikalingos suteiktų paskolų rizikai įvertinti, nebuvo įdiegta skolininko pateiktų duomenų patikimumo tikrinimo sistema. Dažnais atvejais sprendimai dėl paskolų suteikimo buvo ekonomiškai nepagrįsti ir neskaidrūs, o pateikiami įmonių verslo planai – nerealistiški“, - dėstoma Lietuvos banko pranešime.
Atlikus detalią kredito unijos paskolų peržiūrą, nustatyta, kad jos paskolų kokybė buvo bloga, o Lietuvos bankui anksčiau pateiktose finansinėse ataskaitose nebuvo atvaizduota reali kredito unijos finansinė būklė. Tinkamai įvertinus paskolų portfelį, nuostoliai dėl blogų paskolų papildomai sudaro ne mažiau kaip 3,3 mln. Lt.
Suformavus reikiamus specialiuosius atidėjinius, Lietuvos bankui pateiktų 2012 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų duomenimis, kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ turtas sudarė 16,76 mln. Lt, įsipareigojimai – 18,31 mln. Lt, kapitalas – minus 1,55 mln. Lt, t. y. turto grynoji vertė 1,55 mln. Lt yra mažesnė už įsipareigojimus.
Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl galimai neteisėtos veiklos
Generalinė prokuratūra pranešė, kad kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto didelės vertės paskolų gavimo iš keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, taip pat galimo šių kredito unijų turto iššvaistymo, disponavimo tokiu būdu nusikalstamai įgytu turtu, kai kurių įmonių neteisėtos veiklos ir dokumentų klastojimo.
LCKU: dviejų unijų pasitraukimas nesukels esminių pokyčių rinkoje
Iš karto po Lietuvos banko pranešimo sureagavo Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Išplatintame pranešime spaudai raminama, kad dviejų iš 14 pavieniui veikiančių kredito unijų veiklos licencijų atšaukimas nesukels esminių pokyčių rinkoje. Toks sprendimas nebuvo netikėtas, teigia 63 kredito unijas vienijanti LCKU.
Pabrėžiama, kad griežčiausių Lietuvos banko sankcijų sulaukusios dvi unijos nepriklauso LCKU sistemai.
„Jau gruodžio mėn. Lietuvos bankui apribojus Nacionalinės kredito unijos ir „Švyturio taupomosios kasos“ veiklą, rinkoje pasigirdo prognozių dėl galimo šių unijų pasitraukimo iš rinkos. Apie tai buvo diskutuojama ir viešojoje erdvėje. Nepaisant to, rinka tąkart reagavo ramiai – gruodį, Lietuvos bankui apribojus Nacionalinės kredito unijos veiklą, per savaitę bendras LCKU sistemos indėlių portfelis sumažėjo mažiau nei 0,8 proc., o iki praėjusių metų pabaigos jis vėl sugrįžo į ankstesnį lygį. Atsižvelgiant į tai, manome, kad ir šiandieninis Lietuvos banko sprendimas atšaukti dviejų unijų licencijas neturės įtakos rinkos stabilumui“, – komentavo LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.