Tuo tarpu Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad darbdaviai šia teise tikrai nesinaudotų ypač plačiai, nes jiems reiktų mokėti dvigubą išeitinę išmoką. Jos teigimu, tokia forma – atleidimas darbdavio valia - būtų taikomas pačioms aukščiausioms darbuotojų grandims, kai, pavyzdžiui, akcininkai keičia įmonės politiką.
„Profsąjungos į darbdavius žiūri taip, tarsi darbdavio tikslas būtų atleisti žmogų. Jo tikslas yra kažką pagaminti ar suteikti paslaugą, jis atleis žmogų, jeigu jis jam nereikalingas, nes jis mato, kad negali daugiau tų prekių pagaminti ir parduoti arba atleis, jei žmogus kenkia jo verslui ar įmonei bei kitiems darbuotojams. Tai paprastas dalykas, jam tiesiog daugiau sumoka, pasako „ačiū“ ir „viso gero“, - DELFI sakė R. Skyrienė.
Lietuvos konkurencingumas šokteltų aukštyn
„Tas straipsnis suteiktų darbdaviams galimybę atleisti darbuotoją iš darbo ne dėl svarbių priežasčių, kurios įvardintos Darbo kodekse (tokios, kaip ekonominės, technologinės ar panašiai), o dėl kažkokių kitokių priežasčių, kurios gali būti vos ne bet kas. Kitais žodžiais tariant, neturint įstatyminio pagrindo, ekonominės priežasties, gamybinio būtinumo, mes galime bet kokį darbuotoją atleisti iš darbo be įspėjimo sumokėdami jam dvigubą išeitinę išmoką ir tokiu būdu legitimizuodami automatišką atleidimą iš darbo be galimybės ginčyti tokią priežastį teisme“, - aiškino T. Davulis.
Jo nuomone, nors naujovė turi išimtį ir atleidimo priežastimi negalėtų tapti diskriminacija dėl rasės, lyties ar tautybės, bet esmė ta, kad darbdavys neturėtų įvardinti apskritai jokio pagrindo, kodėl vieną ar kitą asmenį atleidžia.
„Jeigu dabar Darbo kodeksas pasako, kad atleidimas iš darbo galimas dėl svarbių priežasčių, tai įtvirtinus atleidimą darbdavio valia atleidimas iš darbo būtų galimas ir dėl nesvarbių priežasčių. Nors ir įvardijama, kad ta nesvarbi priežastis negali būti lytis, seksualinė orientacija ar panašūs dalykai, tačiau iš esmės tai sugriauna visą Darbo kodekso sistemą atleidimo iš darbo srityje, nes įtvirtina galimybę dėl nesuprantamų arba įstatyme nefigūruojančių priežasčių atleidinėti darbuotoją. Tai reiškia, kad nereikės pateikti jokios priežasties, paaiškinti ar pagrįsti, tai tiesiog valia – noriu, atleidžiu“, - svarstė teisininkas.
Jis taip pat pasakojo, kad, darbdavių nuomone, suteikus galimybę atleisti darbuotoją be įspėjimo ir be jokių konkrečių priežasčių Lietuvos konkurencingumas šokteltų aukštyn, nes tokią nuostatą ypač įvertintų užsienio investuotojai.
„Tai buvo pasakyta darbo grupės posėdyje, kad vien tik šis straipsnis Lietuvos Respubliką konkurencingumo reitinge pamėtėtų per keliasdešimt pozicijų į viršų, nes tai vienas iš indikatorių, kurie pabrėžia darbo santykių liberalumą“, - sakė T. Davulis, nors pats pritarimo šiai minčiai neišsakė.
R.Skyrienė: o kaip atsikratyti darbuotoju-našta?
„Darbdavys galėtų atsikratyti našta. Būna gi tokių darbuotojų, kad su juo tiesiog nesusitarsi – jis sakys „ne“. Profsąjungos sako, kad galima viską spręsti šalių susitarimu, bet tai jei ta šalis nesitaria? Arba kai sako, sumokėkite dviejų metų atlyginimą ir jis išeis. Kodėl aš jam turiu mokėti, jeigu jis tuščia vieta?“, - pasakojo R. Skyrienė.
Ji taip pat teigia, kad galimybė atleisti darbuotoją darbdavio valia kitose šalyse yra taikomas pačioms aukščiausioms įmonių darbuotojų pozicijoms – direktoriams, vadybininkams ir panašiai. „Pavyzdžiui, jei akcininkai keičia įmonės politiką, keičia įvaizdį, ir, nors tas direktorius puikus, bet jis atliko savo funkciją, jie nori kažko šviežio, tai pasiūlo sumokėti dvigubą ar trigubą išeitinę. Tas punktas tuo geras, kad į teismą žmogus gali sugrįžti tik dėl diskriminacijos“, - svarstė R. Skyrienė.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė sako, kad dabar netgi jei asmuo iš darbo išeina šalių susitarimu, jis vis tiek gali kreiptis į teismą ir sakyti, jog darbdavys jį spaudė susitarti. Tuo tarpu jei Darbo kodekse būtų įtvirtintas atleidimas darbdavio valia, asmuo netektų tesiės bylinėtis dėl atleidimo teisme, išskyrus, jeigu įtaria, kad buvo atleistas diskriminuojant dėl lyties, rasės, seksualinės orientacijos ar kitų panašių pagrindų.
Tačiau pašnekovė teigia, kad faktas, jog atitinamą nuostatą ketinama patvirtinti tik dvejiems metams, yra nepriimtinas. „Tada geriau nereikia visai priimti, nes stabilumas kitą kartą svarbiau“, - teigė Investuotojų forumo vadovė.
DELFI primena, kad prieš dvi savaites Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės pateiktas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma įteisinti atleidimą be įspėjimo darbdavio valia išmokant dvigubą išeitinę kompensaciją, terminuotas sutartis visiems darbams. Šios nuostatos turėtų galioti dvejus metus. Taip pat siūloma leisti paprasčiau skirti viršvalandžius, taikyti suminę darbo laiko apskaitą atsisakant 8 valandų darbo dienos.
Šie pakeitimai, rengėjų nuomone, turėtų paskatinti verslą kurti naujas darbo vietas ir taip mažinti nedarbą.
Šiuo metu nedarbas Lietuvoje sudaro 15,1 proc.
Atleidimui darbdavio valia be įspėjimo, bet išmokant dvigubą kompensaciją, nepritarė Trišalė taryba, tačiau Seimas Darbo kodekso pakeitimus vis tiek gali priimti.