Interviu DELFI A. Vaitkunskienė sakė, kad buvo labai nustebinta sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu ją atleisti.
„Su manimi kalbėdamas jis reiškia pasitikėjimą, o žiniasklaidai bandoma kažkokiomis priežastimis argumentuoti. Aš tai manau, kad tai yra nesusipratimas, nulemtas kažkokių žmonių įtakos, gal artimiausios mero aplinkos“, – sakė ji.
Artimiausiai mero aplinkai A. Vaitkunskienė priskyrė ir į jos pareigas siūlomą Povilą Poderskį.
Pašnekovės manymu, 27 metų mero patarėjas neturi pakankamai patirties būti administracijos direktoriumi.
A. Vaitkunskienė dar pastebėjo, kad sprendimas dėl jos atleidimo priimtas tuo metu, kai Liberalų sąjūdis susidūrė su naujomis problemomis.
„Manau, kad galimai kažkieno įtaka buvo per stipri merui tuo sudėtingu laikotarpiu, kai jis išgyveno įtampą ir tas sprendimas galėjo būti priimtas neįvertinus visko deramai“, – DELFI sakė ji.
– R. Šimašius aiškindamas, kodėl prireikė pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, sakė, kad, pirmiausia, jūs labai profesionaliai susitvarkėte su iššūkiu suvaldyti Vilniaus skolą. Šių metų rugsėjį ji sudarė 277,4 mln. eurų, kai 2015 metais buvo 384,2 mln. eurų, t.y. daugiau nei 100 mln. eurų didesnė. Kaip galėtumėte pakomentuoti šį pokytį?
– Pirmiausia, miesto skola buvo mažinama parengiant kaštų mažinimo planą. Tada restruktūrizavome daugelį skolų, kad jos nebūtų skubios, einamosios. Toliau dirbome su ūkinių skolų mažinimu. Vien per šiuos metus jų sumažinta daugiau kaip 44 mln. eurų.
Daug dėmesio skyrėme tam, kad pasiektume susitarimą su Finansų ministerija – kad gyventojų pajamų mokestis už 2009–2011 metus būtų priskirtas savivaldybei. Aišku, papildomos 18,6 mln. eurų metinės pajamos leido sumažinti skolas.
Pernai rugsėjį pavyko pasirašyti sutartį su Europos investicijų banku (EIB) dėl 25 mln. eurų. Taip refinansavome dalį skolų, kurios buvo labai brangios.
Per 2015–2017 metus dar atlaisvinome lėšų su bankais persiderėję didžiąją daugumą kredito sutarčių. Iki 2015 metų palūkanų normos buvo labai aukštos ir jų aptarnavimo kaštai buvo didžiuliai – apie 5 mln. eurų per metus.
– Meras dar sakė, kad dabar atsirado būtinybė judėti į priekį ir įveikti naujus iššūkius. Ką tai reiškia?
– Tai geriausiai galėtų paaiškinti pats meras, bet aš pati, kaip administracijos direktorė, tikrai nuolat pasitikrindavau, ar viską padarau. Su R. Šimašiumi esame turėję du metinius pokalbius, kurių metu mano darbo rezultatai įvertinti kaip labai geri.
Pavyzdžiui, savivaldybės valdomų įmonių rezultatai yra tiesiog nepalyginamai geresni. Jų grynasis pelnas, lyginant su 2015 metais, yra išaugęs daugiau nei dvigubai. Jų grąža savivaldybei taip pat labai gera. Jau nekalbant apie tai, kad anksčiau įmonių dividendai neviršydavo 700–800 tūkst. eurų, o šiemet buvo per 5 mln. eurų. Dar buvo sukaupta lėšų socialiniam būstui pirkti, ko anksčiau nebūdavo.
Aš iš tikrųjų nežinau – manau, kad mero nuomonę kažkas paveikė. Nes ir spalio 2 dieną viešai, ir dar spalio 12 dieną, dieną prieš tai, kai spaudoje atsirado pranešimas (apie planus atleisti A. Vaitkunskienę – DELFI), meras išreiškė pasitikėjimą manimi. Tik ketvirtadienį (spalio 12 dieną) ryte mane pakvietęs pasakė (taip nekonkrečiai), kad naujoji koalicija (be konservatorių, su lenkų rinkimų akcija – DELFI) nori „perkrauti administraciją“.
Aš paklausiau, ką tai reiškia – „perkrauti administraciją“. Meras atsakė: „Nu va, pakeisti administracijos vadovą ir jos pavaduotojus“. Nes du mano pavaduotojai taip pat atleidžiami: Arvydas Darulis jau atleistas, (dėl Vylūnės Urbonienės bus sprendžiama trečiadienį – DELFI), o Agnė Vilkončiūtė labai neseniai patvirtinta.
Merui pasakiau, kad norėčiau suprasti ir pasvarstyti, nes meras leido suprasti, kad norėtų, kad aš parašyčiau prašymą atleisti savo noru.
Jis sakė, kad pagal „tavo kalibrą“ mes tikrai tau turėsime gerų pasiūlymų. Sakė, kad labai norėtų, kad būčiau Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) valdybos pirmininke arba Vilniaus viešojo transporto (VVT) direktore.
Atsakiau, kad galbūt tikrai mielai tai nagrinėčiau. Juolab, kad kažkada buvome kalbėję, kad kai baigsiu kadenciją (žinote, žmonės gi kalbasi apie viską), kokie būtų mano planai, ar norėčiau toliau dirbti administracijos direktore. Sakiau, kad taip, manau, kad dabar man jau aišku, kad darbas man sekasi ir tikrai žinau, ką daryti.
Tačiau, jei man būtų siūlomi kiti variantai, aš juos nagrinėčiau. Tiesiog dar pastebėjau, kad pagal įstatymus, administracijos direktorius, be kitų savo pareigų, yra ir savivaldybės įmonių akcijų valdytojas.
Todėl 1 metus jis savivaldybės įmonėse tiesiogiai valdytoju, t.y. sprendimų priėmėju būti negali. Tos pareigos gali vadintis kaip tik nori – galima sugalvoti, bet esmė ta, kad jis negali būti sprendimų priėmėju, t.y. dirbti valdyboje arba direktoriumi (arba jo pavaduotoju). Tada meras pasakė, kad vis tiek dar pasikalbėsime.
Atsakiau, kad tikrai galime kalbėtis, bet išeidama iš mero kabineto pasakiau, kad esu labai nustebusi ir tvirtai tikiu, kad kadangi mane paskyrė taryba (51 balsas iš 51), ne visi tarybos nariai mano, kad aš kažko neįvykdžiau, juolab, kad man nepasako, ko aš neįvykdžiau.
Pasakiau, kad tikrai nesu apsisprendusi parašyti prašymą išeiti savo noru, priimti kažkokį kitą postą, kaip meras išsireiškė „pagal mano aukštą kalibrą“.
O ką reiškia naujų iššūkių? Administracijos direktoriaus darbą aiškiai reglamentuoja įstatymai. Direktorius yra atsakingas už biudžeto lėšų panaudojimo kontrolę – tą aš darau ir kaip mato visas Vilnius – darau labai gerai. Už šių metų 8 mėnesius turime apie 12 mln. eurų biudžeto pajamų perteklių, turime tvarkingai tvarkomą kiekvieną biudžeto eilutę.
Dar administracijos direktorius praktiškai yra įmonių akcijų valdytojas, t.y. atstovauja turtines ir neturtines teises. Dar jis – ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, kuris vadovauja labai solidžiai tarpinstitucinei komisijai, kurioje dalyvauja įvairių žinybų atstovai, kuriuos jis turi sukviesti bet kada – ir dieną, ir naktį, kai kažkas atsitinka. Reikia būti su tais žmonėmis, dalyvauti, kai likdviduojami kokios nors avarijos padariniai. Nuolat teikti informaciją apie tai merui ir vicemerams.
Be to, ir tų inovacijų, apie kurias čia kalbėta, administracijoje įgyvendinama labai daug. Tiek dėl procesų, tiek dėl rezultatų. Manau, kad vis tiek, yra kažkokios priežastys, kurios, mano manymu, tikrai nepakankamos.
– Jūsų atleidimo priežastys – politinės, užkulisinės?
– Ir neaišku kieno meras paskatintas. Su manimi kalbėdamas, jis reiškia pasitikėjimą, o žiniasklaidai bandoma kažkokiomis priežastimis argumentuoti. Aš tai manau, kad tai yra nesusipratimas, nulemtas kažkokių žmonių įtakos.
Gal artimiausios mero aplinkos, gal kažkieno nuomonė, kuri buvo akcentuojama... Bet aš nieko blogo nepadariau, dirbau sąžiningai, kyšių neėmiau ir jokių nusikaltimų nepadariau.
Viską, ką dariau – dariau dėl savivaldybės, dėl savivaldybės įmonių. Rezultatas aiškiai matomas ir man dėl jo ne gėda.
Manau trečiadienį, kaip bebūtų, aš pasitikrinsiu. Dėl to atsisakiau pati rašyti prašymą. O eiti į kažkokį kitokį postą... Ir ta alga didesnė, tai ką sakytų žmonės? VŠT man siūlė 1 metus patarėjo pareigybėje, o po to su intencija dalyvauti valdymo organuose – taip buvo išreikštas pasiūlymas.
Bet sakau, penktadienį (spalio 13 dieną) man buvo toks šokas, kai perskaičiau žiniasklaidoje ir meras pasakė, kad tai išslydo į žiniasklaidą. Nežinau, ar tai išslydo, ar galbūt sąmoningai kažkieno buvo pranešta.
Nesvarstau aš tokių dalykų, neturiu laiko. Bet savaitgalį papasakojusi savo artimiesiems apie tokį pasiūlymą, apgalvojusi pati, aš nutariau, kad mane paskyrė 51 tarybos narys, dirbau sąžiningai ir tą rezultatą tikrai mato visi.
Dirbau neskaičiuodama valandų, po 12–14 val. per dieną, stengdamasi pati, neapkraudama po darbo valandų darbuotojų. Tai darbuotojai patvirtintų. Darbuotojų apmokėjimo sąlygos irgi gerėjo, kiek įmanoma, pagal galiojančius įstatymus. Darbuotojų mokymams stengiausi skirti ypatingai daug dėmesio. Šiemet tam skirta tris kartus daugiau, nei buvo skiriama 2015 metais.
Prieš nieką neturėčiau dabar jaustis kalta, netinkamai kažką padariusi, tiesiog laukiu tarybos balsavimo.
– Vietoje jūsų siūlomas mero patarėjas Povilas Poderskis. Ką galite pasakyti apie jį? Ar gerai jį pažįstate?
– Asmeniškai jo nepažįstu. Pažįstu tik tiek, kiek jis dirba mero patarėju informacinių technologijų (IT) klausimais. Jis padėjo nemažai su idėjomis IT departamentui – patobulinti tam tikrus procesus. Padėjo miesto atvirų duomenų programoje – atskleisti duomenų apie tai, ką darome, ar kaip tėveliams pasirinkti vaikų darželį, kur yra vietų. Jis prisidėjo tokiomis IT inovacijomis.
– P. Poderskiui – 27-eri metai. Ar jis turi pakankamai patirties užimti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas?
– Aš manau, kad nepakankamai, bet nenorėčiau, kad mano nuomonė apie šį žmogų būtų pateikta kaip konkurento ar nusiteikusio priešiškai.
Nors metai nėra kriterijus, pagal kurį vienintelį galima spręsti, ar žmogus tinkamas, ar ne. Yra be galo gabių žmonių, kurie iš tikrųjų, kurį laiką pasimokę, susidorotų su tokiu iššūkiu.
P. Poderskis yra artimas mero aplinkos žmogus ir man tik labai gaila, kad tuomet, kai aš galutinai apsisprendžiau nepriimti alternatyvių pasiūlymų, feisbuke, tinklaraščiuose ir kitur internetinėje erdvėje buvo, man atrodo, sąmoningai palaikoma neteisinga informacija vilniečiams neva apie kažkokį mistinį „Almos komitetą“ ir visa kita.
Tai vis tiek rodo, kad kažkas iš politikams artimų žmonių stengiasi sukelti intrigą, rasti nors kokių priekabių prie mano darbo.
– Visa tai, kas šiuo metu vyksta su liberalais – apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas partijai nebeskirti dotacijų, po to sekęs R. Šimašiaus pasitraukimas iš pirmininko pareigų – kaip nors susiję su jūsų atleidimu?
– Gali būti susiję tiek, kad bet kuris politikas, ateidamas dirbti turi tam tikrus didesnius ar mažesnius įsipareigojimus savo rinkėjams. Manau, kad meras dabar suvokdamas, kad partija susidūrė su rimtais sunkumai, iš tikrųjų išgyveno labai didelę įtampą.
Tokią įtampą justų bet kuris žmogus, o ypač dirbdamas mero pareigose. Tai aš dėl to manau, kad galimai kažkieno įtaka buvo per stipri merui tuo sudėtingu laikotarpiu, kai jis išgyveno įtampą ir tas sprendimas galėjo būti priimtas neįvertinus visko deramai.