„Pranešu, kad Martinas Gaussas atleistas iš pareigų. Man svarbu matyti rezultatus. „AirBaltic“ yra nacionalinės svarbos bendrovė, kuri turi gebėti savarankiškai vystytis ir prisitaikyti prie išorės sąlygų“, – „X“ svetainėje rašė ministras.
Susisiekimo ministerija portalą „Delfi“ informavo, kad pirmadienį, balandžio 7 d., įvyko eilinis Latvijos nacionalinės aviakompanijos „airBaltic“ akcininkų susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti anksčiau skelbti 2024 m. veiklos rezultatai ir patirti nuostoliai. Darbotvarkėje taip pat buvo svarstomi klausimai, susiję su IPO pradžia, kuriems prieš įsigaliojant reikia gauti papildomų patvirtinimų.
Didžiausias „airBaltic“ akcininkas Latvijos akcininkų susirinkimo metu pareiškė nepasitikėjimą bendrovės valdybos pirmininku Gaussu. Po akcininkų susirinkimo „airBaltic“ stebėtojų taryba sušaukė neeilinį stebėtojų tarybos posėdį. Atsižvelgdama į akcininko pareikštą nepasitikėjimą, stebėtojų taryba nusprendė atleisti Gaussą iš pareigų nuo balandžio 7 dienos.
Išplatintame pranešime „airBaltic“ valdybos pirmininkas Andrejus Martinovas išreiškė padėką Gaussui už vadovavimą, atsidavimą ir viziją nuo 2011 m.
„Daugiau nei dešimtmetį Gaussas vadovavo bendrovei per reikšmingus pokyčius ir augimą, sukurdamas tvirtą pagrindą aviakompanijos ateičiai“, – sakė Martinovas.
„Tuo pačiu išlaikomas pasitikėjimas „airBaltic“ valdyba ir profesionalų komanda, kuri kasdien užtikrina įmonės veiklą ir keleivių pervežimą. Pagrindiniai veiklos tikslai nepasikeitė, o „airBaltic“ toliau dirba įgyvendindama savo strategiją ir eidama link galimo IPO“, – pridūrė Martinovas.
Gaussas apie atleidimą iš „airBaltic“ vadovo pareigų: „Tai buvo pats blogiausias metas tai padaryti“
„Tai pats blogiausias metas tai padaryti“, – pirmadienio vakarą per pokalbį su portalu „Delfi.lv“ savo atleidimą iš „airBaltic“ vadovo pareigų komentavo Martinas Gaussas. Tai, kad yra atleistas, jis sužinojo ryte, ir tai jam buvo netikėta, tačiau M. Gaussas sakė gerbiantis šį sprendimą.
„Jei mano pareigos yra tai, kas pradžiugins latvių tautą, tuomet tikiuosi, kad tai padės. Manau, kad žmonės to nusipelnė“, – pridūrė dabar jau buvęs oro linijų bendrovės generalinis direktorius, pabrėždamas, kad ir toliau rems „airBaltic“, kurią apibūdino kaip „gerą bendrovę“.
M. Gaussas teigė, kad buvo atleistas, nes prarado akcininkų pasitikėjimą, tačiau abejojo šio sprendimo pagrįstumu.
„Bendrovės taryba iš karto jį įgyvendino. Nemanau, kad tai teisinga, bet aš gerbiu šį sprendimą ir darysiu viską, kad nesukelčiau jokios žalos „airBaltic“, – sakė atleistasis bendrovės vadovas.
Jo nuomone, laikas tokiam sprendimui priimti buvo itin netinkamas: „Tai buvo pats netinkamiausias laikas, bet aš gerbiu šį sprendimą ir ateityje kiek įmanoma stengsiuosi remti „airBaltic“.
Paklaustas, ar bandys apskųsti šį sprendimą, M. Gaussas atsakė, kad „jis buvo gana įspūdingas“, todėl jam dar reikia laiko apgalvoti, kas tiksliai įvyko. Jis pridūrė, kad bendrovės valdybai prireikė „šiek tiek laiko“, kad būtų sutvarkyti jo atleidimo dokumentai: „Paprastai tokie dalykai daromi kitaip, profesionaliau, bet tai buvo atlikta netikėtai“.
Paprašytas pakomentuoti, kaip, jo manymu, šis žingsnis paveiks bendrovės pirminio akcijų siūlymo (IPO) procesą, M. Gausas atsakė: „Tikiuosi, kad šis procesas vyks dar geriau, nes, matyt, buvau problema, ir vyriausybė mano atleidimą vertina kaip palengvėjimą. Taigi tikiuosi, kad tai jiems padės.“
Savo ruožtu „airBaltic“ tarybos pirmininkas Andrejus Martinovas pažymi, kad bet kokie su bendrove susiję įvykiai sukuria naujienų foną, kuris daro įtaką jos veiklai.
„Šiuo metu strateginiai tikslai judėti IPO link nepasikeitė. Dirbame toliau ir esame pasiryžę pasiekti planuotų rezultatų“, – sakė A. Martinovas.
Ministerija pabrėžė, kad įmonės veiklai tai įtakos neturės. Tuo tarpu Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina paskelbė, kad tikisi greito susitarimo, nubrėžiančio „airBaltic“ plėtros kryptis, stiprinant bendrovės vaidmenį Latvijoje ir Baltijos šalyse.
2024 m. lapkritį Delfi.lv rašė, kad M. Gaussas gauna rekordinę algą – daugiau nei 70 tūkst. eurų per mėnesį.
Anksčiau skelbta, kad oro linijų bendrovė „airBaltic“ paskelbė 2024 m. gavo beveik 748 mln. eurų pajamų, t. y. 12 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Pakoreguota EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) siekė 158 mln. eurų (2023 m. – 163 mln. eurų), o pakoreguota EBITDA marža buvo 21,2 proc., t. y. 3,3 procentinio punkto mažesnė nei praėjusiais metais. Šį sumažėjimą pirmiausiai lėmė padidėjusios veiklos sąnaudos ir išorės rinkos sąlygos.
Vis dėlto „airBaltic“ patyrė 118 mln. eurų grynųjų nuostolių. Teigta, kad juos daugiausiai lėmė išorės veiksniai, įskaitant pagreitintą „Pratt & Whitney“ variklių nusidėvėjimą, kuris siekė 73 mln. eurų, ir su valiuta susijusius nepiniginius koregavimus, įskaitant euro nuvertėjimą JAV dolerio atžvilgiu 2024 m. ir grupės išplėstos obligacijų programos aptarnavimą nuo 2024 m. gegužės mėn.
Didžiąją bendrovės akcijų dalį valdo Latvijos valstybė, kuriai priklauso 97,97 proc. akcijų, o likusieji 2,03 proc. priklauso privatiems akcininkams. 2025 m. sausio mėn. bendrovė „Lufthansa Group“ paskelbė apie investiciją į mažumos „airBaltic“ akcijų paketą, sandorį tikimasi užbaigti 2025 m. antrąjį ketvirtį.
1995 m. įkurta bendrovė „airBaltic“ šiandien turi vieną jauniausių Europoje orlaivių parkų, kurį sudaro 50 „Airbus A220-300“ orlaivių, ir joje dirba daugiau kaip 2 800 darbuotojų.