Deginti – prabanga
Lietuvoje planuojama pastatyti bent keturias penkias buitinių atliekų deginimo gamyklas. Jos turėtų iškilti didžiuosiuose šalies miestuose.
Vilniuje ir Klaipėdoje šie projektai jau pasistūmėjo: atlikti ar atliekami poveikio aplinkai vertinimai, diskutuojama su gyventojais, savivaldos institucijomis. Kaune ir Panevėžyje – kol kas tyla.
Atliekų deginimo gamyklų projektai patikėti privačiam verslui. Labiausiai jie sudomino, žinoma, šilumos tiekėjus, nes tai būdas šilumos energijos gauti iš alternatyvaus šaltinio.
"Numatytas planuojamų gamyklų skaičius nereiškia, kad tiek jų ir bus pastatyta. Tai labai brangūs projektai. Planuojamos gamyklos labai didelio pajėgumo, tad jei būtų statoma daugiau, tiesiog nepakaktų atliekų", – kalbėjo Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė.
Vilioja ES pinigai
Specialistas pripažįsta, kad statyti buitinių atliekų deginimo gamyklų verslui, ko gero, nesinorėtų, jei nebūtų galimybės pasinaudoti ES parama.
Tokių įrenginių gaminama energija būtų pernelyg brangi, jei projektas būtų vykdomas vien privačiomis lėšomis. Be to, gyventojams tektų daug mokėti ir už atliekų tvarkymą.
"Verslas suinteresuotas gauti ES paramą, tai atpigintų investicijas. Tokie įrenginiai gamina šilumos ir elektros energiją, kurią galima parduoti", – kaip atliekų deginimo projektas gali tapti patrauklus privatiems investuotojams, aiškino A.Čepelė.
Iš ES fondų iki 2013 m. gali būti finansuojamos dvi atliekų tvarkymo veiklos: biodegraduojančių atliekų tvarkymas ir atliekų deginimas. Abiem sritims numatyta skirti apie 800 mln. eurų paramos.
Jei visos atliekų deginimo gamyklos būtų statomos ir būtų siekiama pasinaudoti ES parama, numatytų lėšų nepakaktų. Klaipėdoje termofikacinę elektrinę, deginsiančią komunalines atliekas, planuojama pastatyti už maždaug pusę milijardo litų, panašią sumą numatoma skirti ir Vilniaus komunalinių atliekų deginimo gamyklos statyboms.
Atliekų tvarkymas brangs
Sostinėje planuojamos gamyklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje teigiama, kad atliekų tvarkymas pradėjus jas deginti gyventojams neturėtų brangti. Kaip bus Klaipėdoje, dar nežinoma, nes neatliktas PAV, jį tikėtasi baigti iki vasaros pabaigos ar rugsėjo pradžioje. "Atliekų tvarkymo sąnaudos gyventojams dėl komunalinių atliekų deginimo tikrai nedidės.
Atliekų priėmimo į gamyklą mokestis negalės būti didesnis už priėmimo į sąvartyną kainą", – tikino Vilniuje planuojamos statyti Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos direktorius Raimondas Petreikis.
Tačiau A.Čepelė sakė sunkiai galintis tuo patikėti. "Europos šalių patirtis rodo, kad pradėjus deginti buitines atliekas jų tvarkymas gyventojams brangsta tris keturis kartus. Negaliu tvirtinti, kad tikrai taip bus, bet tai liudija situacija kitose šalyse.
Aišku, atliekų tvarkymas gali brangti ir be deginimo gamyklos, įdiegus naujus atliekų rūšiavimo ir tvarkymo metodus", – aiškino Aplinkos ministerijos atstovas.
Tarša – ne problema
Vis dėlto didmiesčių gyventojus labiau neramina ne būsimi atliekų surinkimo įkainiai. Viena didžiausių vilniečių baimių, kad sostinėje gamykla planuojama ten, kur ir taip yra daug taršos šaltinių: medicininių atliekų deginimo gamykla, nuotekų valymo įrenginiai. Aplinkosaugininkai ramina, kad tai – ne problema.
"Jei šie objektai neturėtų valymo įrenginių ir taršos stebėjimo sistemų, būtų galima nerimauti. Tokie atliekų deginimo įrenginiai, kurie planuojami Lietuvoje, stovi Europos miestų centruose, tarkime, Roterdame, Stokholme, Vienoje. Taršos kontrolę užtikrina naudojamos technologijos", – tikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius.
Pasak jo, tokio pobūdžio gamykla negalės veikti, jei neatitiks aplinkosaugos reikalavimų, jei nebus reikalingų taršos kontrolės ir valymo įrenginių.
Tikrins ir naktį
R.Masilevičius sklaidė dar vieną tarp gyventojų pasklidusį mitą, esą valymo įrenginiai gali būti atjungiami, ir tai paprastai daroma naktį. "Bus įdiegta tokia technologija, kad dūmas negalės nepraeiti pro valymo įrenginius, tokiu atveju negalėtų būti paduodamos atliekos į deginimo krosnį", – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, regionų departamentų inspektoriai nuolat tikrina atliekas deginančius objektus, vyksta tiek planiniai, tiek netikėti patikrinimai, netgi naktį.
"Naujai statomose moderniose gamyklose net 70 proc. visos įrangos vertės sudaro daugiapakopė dūmų valymo sistema, skirta nukenksminti degant susidarantiems teršalams. Jeigu gamykla neatitiktų ES taršos reikalavimų, ji negalėtų būti pradedama eksploatuoti.
Pradėjus gamyklai veikti, taršos duomenys realiuoju laiku būtų skelbiami interneto svetainėje", – žadėjo ir R.Petreikis.
Projektus gali stabdyti
Tačiau gyventojų nerimą galima suprasti. Lietuvoje galima rasti ne vieną pavyzdį, kai žmonės, patikėję valdininkų ir aplinkosaugininkų pažadais, vėliau suvokė buvę apgauti.
Prieš kelerius metus didmiesčiuose pastatyti nuotekų valymo įrenginiai nėra tokia maloni kaimynystė, kaip įrodinėta.
Taigi pažadai ir argumentai mažai guodžia gyventojus, kurie jau rengia akcijas, protestuodami prieš planus statyti atliekų deginimo gamyklas. Žmonės dar gali pasiekti savo, jei jų prašymus išgirstų savivaldybės.
"Projektai gali nutrūkti, jei būtų nuspręsta, kad netinkama vieta ar pasirinkta ne ta technologija. Tuomet gali būti neduotas leidimas statyti. Tarkime, savivaldybė nuspręs, kad savo teritorijoje nenori panašių įrenginių", – dėstė A.Čepelė.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas R.Masilevičius sakė, kad gyventojai pačiu laiku sujudo, kol dar nėra priimta jokių galutinių sprendimų, nepradėtos statybos.
"Jei gyventojai mano, kad toks įrenginys nereikalingas, jie turi kreiptis į savo atstovus, išrinktus į savivaldybę, kurie ir turi atstovauti rinkėjų valiai. Būtent savivaldybė turi spręsti klausimus, susijusius su žmonių emocinėmis ir socialinėmis problemomis", – dėstė pašnekovas.
Komentarai
Lazdynų bendruomenės savivaldijos narys Tomas Andrijauskas
Visuomenei buvo pristatyta 500 puslapių apimties PAV ataskaita, uždavėme kelias dešimtis klausimų, tačiau atsakymų dar nesame gavę. Ataskaita neišbaigta, joje remtasi neteisingomis prielaidomis, dabar gyventojai turi gaudyti specialistų padarytas klaidas ir įrodinėti, kad tai – klaidos.
Nesulaukiame jokios reakcijos ir iš valdžios institucijų, į kurias kreipėmės: prezidentūros, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų ir kitų.
Ilgas laikas, per kurį gamykla atsiperka, rodo, kad verslas negali būti suinteresuotas tokiu projektu, vadinasi, verslininkai ieškos būdų sutaupyti. Kadangi 75 proc. projekto vertės sudaro valymo įrenginiai, išlaidos bus mažinamos pirmiausia jiems. PAV ataskaita atlikta remiantis tik aritmetiniu matematiniu metodu, nebuvo atlikti bandymai, jie nežino, kokias atliekas degins ir kiek terš.
Vilniuje buvo pristatyta, kokia gamykla bus statoma, nuvežė į Vieną parodyti. Ten pamatėme, kad austrų naudojamos technologijos visai kitokios ir kur kas geresnės, nors jų atstovai kalbėjo, kad ši gamykla nebesanti moderniausia.
Lietuvos žaliųjų judėjimo administratorius Aleksandras Kerpauskas
Esame prieš tokias gamyklas. Jei gyventojai priešinasi tokiam projektui, socialiai atsakingas verslas neturėtų jo imtis arba siekti suderinti interesus. Šalyje pagaliau pajudėjo atliekų perdirbimas ir rūšiavimas. Jei atliekas pradėsime deginti, nebus, ką perdirbti ir rūšiuoti. Kita problema – nėra garantijos, kad tie filtrai bus prižiūrimi. Neplaninių patikrų inspektoriai negali atlikti. Tarša kietosiomis dalelėmis miestuose jau dabar viršija normas, reikėtų, kad tokie įrenginiai būtų toliau nuo miesto. Tačiau tai verslui neapsimoka, nes tuomet iškils problemų prisijungti prie šilumos tinklų.
Kitas klausimas – PAV atsakaitos, kurios rengiamos veiklą planuojančių įmonių užsakymu. Žinoma, kad išvados bus palankios planuojamai veiklai. Kelis kartus siūlėmė, kad būtų įkurtas fondas, kuriam įmonės pervestų lėšas, o užsakymą dėl PAV teiktų fondas.
Apie atliekų deginimo gamyklas
Atliekų deginimas visame pasaulyje yra laikomas pažangia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, išsiskiriančia mažiausiu poveikiu aplinkai. Europoje šiuo metu sėkmingai veikia daugiau kaip 400 modernių atliekų deginimo gamyklų, daugelis jų – Vakarų Europos miestų centrinėse ar gyvenamosiose zonose.
Daugiausia komunalinių atliekų deginimo gamyklų turi Prancūzija – net 127. Vokietijoje veikia 67, Italijoje – 47, Danijoje ir Šveicarijoje – po 30, Švedijoje – 29 gamyklos. Šiuo metu Europoje yra statoma ar planuojamos statyti dar 35 atliekų deginimo linijos, 8 jų – Švedijoje, po 6 – Vokietijoje ir Airijoje, 3 – Čekijoje ir 2 – Vengrijoje.
Atliekų deginimas ekologiškesnis ne tik už atliekų laidojimą sąvartynuose, bet ir už energijos gamybą naudojant iškastinį kurą. Deginant atliekas, palyginti su šalinimu Kazokiškių sąvartyne ir gamtinių dujų deginimu kartu, būtų mažiau išmetama šių teršalų:
- žmogui nuodingų ir fotocheminį smogą sukeliančių medžiagų – net 1200 kartų;
- aplinką rūgštinančių medžiagų – 320 kartų;
- klimatą šildančių dujų – 12 kartų;
- vandens telkinių užaugimą skatinančių eutrofikuojančių medžiagų – beveik du kartus.