Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, Lietuvoje veikiančių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių likimas paaiškės šių metų pabaigoje, kai ES patvirtins Žiedinės ekonomikos paketą ir ambicingus atliekų tvarkymo tikslus.
D. Krinickas „Žinių radijui“ sakė, kad rūšiavimo įrenginių uždarymas yra viena iš galimų alternatyvų.
„Kitos šalys yra tokias alternatyvas pasirinkusios, kaip kad uždaryti. Antra alternatyva yra juos perprogramuoti arba perorientuoti į kitų atliekų rūšiavimą“, - teigė D. Krinickas.
Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai iš komunalinių atliekų srauto atskiria perdirbti tinkamas antrines žaliavas.
D. Krinicko teigimu, rūšiavimo centrų uždarymas priklausys nuo pokyčių ES atliekų direktyvose, nustatančiose, kaip turi būti tvarkomas techninis kompostas, kuris lieka po antrinių žaliavų atskyrimo.
Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad rūšiavimo centrai daugiau nei per pusę sumažina deginti tinkamų atliekų, todėl nėra parankūs šalyje planuojamoms deginimo jėgainėms.
„Tam, kad atliekų deginimo jėgainėms pakaktų, reikės atsisakyti įrenginių, kurie buvo pastatyti iš ES pinigų. Čia bus surasti kažkokie kalti žmonės, kurie tuos įrenginius leido pastatyti. Bus klausimas, kaip čia taip išėjo, kad mes tiek suinvestavom Europos pinigų į nieką?“ - „Žinių radijui“ sakė M. Nagevičius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi planuojama statyti Vilniuje ir Kaune. Šalies institucijos ir ekspertai nesutaria, ar susidarančių atliekų pakaks visoms planuojamoms deginimo jėgainėms. Europos Komisija taip pat yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų.