Pasak pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius teigė, kad minėtiems asmenims pareikšti įtarimai dėl galimai didelės vertės buvusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
„Šiandien priėmiau sprendimą užbaigti minėtą tyrimą, šiame tyrime įtarimai pareikšti buvusiems „Snoro“ banko vadovams dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų (...). Vadovaudamasis įstatymo reikalavimais prokuroras išsiunčia pranešimus apie šio ikiteisminio tyrimo pabaigą pabaigą Rusijos Federacijos prokuratūrai, nes įtariamieji slapstosi Rusijoje, Lietuvos teisėsaugai neišduodami, o dėl nusikalstamos veikos padaryta didelė turtinė žala, ji siekia beveik pusę milijardo eurų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D. Stankevičius.
Įtariamiesiems pareikšti įtarimai ir dėl galimo apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
R. Baranauskas turi prieglobstį Rusijoje – prokuroras
Prokuroras D. Stankevičius, į klausimą, kokį šiuo metu asmens dokumentą turi R. Baranauskas, atsakė, kad Rusijoje jam suteiktas pabėgėlio statusas, bet daugiau detalių nežinoma. Lietuvoje jo paso galiojimas pasibaigęs.
„Rusijos Federacijos Generalinė prokuratūra mums oficialiai pranešė, kad R. Baranauskui Rusijos Federacijoje suteiktas pabėgėlio statusas, todėl daugiau duomenų mes neturime ir Rusijos Federacija mums jų neteikia, todėl atsakyti į jūsų klausimą tikrai negaliu, matyt, kažkokį dokumentą jis turi“, – sakė D. Stankevičius.
Jis pabrėžė, kad vyksta nuolatinė įtariamųjų paieška.
„Ji nebus nutraukta niekada, šie asmenys bus surasti. Ir teismui juos galbūt nuteisus, ta paieška nebus nutraukta, nes teismo nuosprendis nėra įvykdytas“, – aiškino D. Stankevičius.
Prokuratūra nurodo, kad įtariama, jog 2008 metų rudens iki 2011 metų vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų vertės) banko „Snoras“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijoje veikiančiuose bankuose. Taip pat įtariama, kad nuo 2009 metų iki 2011 metų buvo atlikti 2 didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu. Dėl šių veiksmų „Snoras“ ir patyręs beveik 0,5 mlrd. eurų žalą.
Prokuroras konkretizavo, kad žala padaryta kreditoriams ir banko akcininkams, netiesiogiai žalą patyrė ir valstybė, nes Indėlių draudimo fondas kompensavo lėšas indėlininkams.
„Snoro“ byloje: šimtų milijonų eurų ieškinys ir turto apribojimai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas teigė, kad tyrime pareikštas beveik 0,5 mlrd. eurų civilinis ieškinys.
Ikiteisminiame tyrime bankroto administratoriaus komanda bankas „Snoras“ yra pripažintas civiliniu ieškovu.
„Per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo nustatyta 230 mln. eurų vertės turto, kuris šiuo metu yra apribotas. Turto paieškos ir nuosavybės teisių apribojimai buvo taikomi iš viso 18 valstybių. Turtas buvo labai įvairus: kaip piniginės lėšos sąskaitoje, taip ir automobiliai, įtariamųjų valdomos įmonės (...)“, – sakė pareigūnas.
Pasak jo, tyrimas buvo ypač sudėtingas, o jo apimtis – didelė.
„Dabartiniu metu bylos apimtis sudaro per 500 tomų. Reikėtų pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta iš viso apie 100 asmenų, tos apklausos buvo vykdomos Lietuvoje ir užsienyje. Buvo atlikta per 50 proceso prievartos priemonių, siekiant surasti ir paimti įrodymus, dažniausiai dokumentus“, – sakė R. Šadianecas.
Pareigūnas pažymėjo, kad didžioji pagrindinė dalis dokumentų buvo paimta iš Šveicarijoje veikiančių bankų.
„Tie dokumentai buvo fiziškai mūsų tarnybos darbuotojų atgabenti į Lietuvą. Tai buvo labai svarbūs dokumentai, todėl policijos pareigūnų buvo organizuota palyda per visas valstybes, kiek buvo vežami tie dokumentai“, – sakė FNTT atstovas.
Pasak R. Šadianeco, tyrimo trukmę lėmė tai, kad dauguma bylų yra užsienio kalbomis. Per visą laikotarpį buvo surašyta per 200 teisinės pagalbos prašymų į 21 valstybę, tarp jų yra Šveicarija, Panama ir kitos.
Bylos perdavimas teismui galimas dar šį rudenį
Pasak prokuroro D. Stankevičiaus, tikėtina, kad byla teismui bus perduota dar šiemet.
„O pats tyrimas teisme, sunku prognozuoti, kiek jis užtruks, byla tikrai didelė, bet tikrai metus laiko galėtų būti (...) Dabar pradės vykti susipažinimas su bylos medžiaga, byla yra tikrai didelės apimties, beje, ji dar bus skaitmenizuojama. O bylos perdavimas teismui, atlikus visus reikiamus įstatymų reikalavimus (...) bylos perdavimo teismui laikui turėtų būti šių metų rudenį ar kažkurį tokį laiką“, – sakė D. Stankevičius.
„Dabar jie yra įtariamieji, o surašius kaltinamąjį aktą ir pateikus bylą teismui asmuo tampa kaltinamuoju teisme, naujo kaltinimo jiems pateikti nereikės“, – teigė prokuroras.
R. Baranauskas bei V. Antonovas yra Rusijoje, Maskva atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.
Pernai kovą Lietuvos prokurorai, rengdamiesi už akių teisti besislapstančius R. Baranauską ir V. Antonovą, informavo Rusijos Generalinę prokuratūrą apie jiems pareikštus įtarimus.
Rusijos prokurorams išsiųstame teisinės pagalbos prašyme prašyta supažindinti buvusius „Snoro“ vadovus su jiems pateiktais įtarimais ir juos apklausti.
Spalio pabaigoje Rusijos generalinė prokuratūra atsisakė atlikti šiuos veiksmus.
Seimas užpernai priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios išplėtė galimybių teisti asmenis už akių dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo buvo pradėtas 2011 metais.
Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės išvyko į Rusiją ir ten gavo prieglobstį.
„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje.