Baldų gamintojas veikia nuo 2003 m. Per šį laikotarpį įmonė gerokai išplėtė pajėgumus ir gamybos apimtis: jei pradžioje per savaitę būdavo pagaminama apie 40 miegamojo ir svetainės korpusinių baldų, tai šiuo metu per dieną – 70.
Su didžiaisiais gamintojais nekonkuruoja
„NS2“ pati gamina baldus, tad gamybos ir pardavimo teisės priklauso pačiai įmonei, kuri turi savo atskirus klientus ir savo kolekcijas. Būtent todėl su didžiaisiais baldų gamintojais įmonė nekonkuruoja, mat dauguma jų baldus gamina švedų milžinei „Ikea“.
Kaip tikina „NS2“ akcininkas Laurynas Noreika ir gamybos vadovas Gintaras Michalkevičius, baldų pramonėje šiuo metu apskritai nėra konkurencijos, mat visi turi darbo ir nėra, su kuo konkuruoti.
Anksčiau gamyboje dominavo ąžuoliniai baldai, tačiau dėl išbrangusios medienos, dabar naudojama iki 20 proc.
„Ąžuolas labai brango – kartais, tad baldą reikėjo branginti du kartus. Klientas nebuvo pasiruošęs tiek mokėti, todėl perka pigesnį – iš plokštės“, – sako L. Noreika.
Dabar baldų gamyboje naudojamos žaliavos – nelietuviškos, medieną įmonė perka iš lietuviškų įmonių, tarpininkų, kurie žaliavų daugiausiai atsiveža iš Lenkijos, o dažai atkeliauja iš Vokietijos.
Terminai pailgėjo dvigubai
Beveik visa Lietuvoje pagaminta produkcija iškeliauja į užsienį, daugiausiai – Jungtinę Karalystę. Vos 1 proc. tenka Lietuvos rinkai. Šiuo metu dėl pandemijos gerokai prailgėję gamybos terminai.
„Gauname užsakymą, stengiamės jį įvykdyti per 5-6 savaites, bet dabar vėluojame, trunka – 10-11 savaičių. Iš klientų užsakymų kiekis didesnis, nei galime įvykdyti, plius dar turime problemų su žmonėmis“, – pažymi G. Michalkevičius.
Anot jo, per pirmąjį karantiną gamyba stojo, darbuotojai prastovose išbuvo 2-3 mėn., net ir šiemet įmonės darbas buvo sustojęs, tačiau pavasarį reikalai greitai apsivertė aukštyn kojom.
2008 m. krizės nepajuto
Kaip pasakoja įmonės atstovai, per 18 metų pasitaikė laikotarpių, kai nebuvo užsakymų, tačiau didesnę dalį, kaip tikina, sekėsi pakankamai gerai. Kojos nepakišo net 2008 m. krizė, o šie metai baldų gamintojui buvo vieni geriausių.
„2008 m. krizės nepajutome. Visi ją turėjo, o ji mus aplenkė, nes dirbome su Anglijos rinka. Nors gal ir negalima taip kalbėti, bet kai Lietuvoje krizė, mums labai gerai – tada atsiranda darbuotojų. Mums svarbu, kad tik Anglijoje nebūtų krizės.
Mums buvo daug sunkiau išgyventi „Brexitą“ ir jo pasekmes, kadangi tai buvo susiję su svaro kurso nuvertėjimu, reikėjo didinti kainas, kad galėtume kompensuoti patiriamus nuostolius. Mums buvo daugiau iššūkių, susijusių su Anglijos politika ir ekonomika. O Lietuvos politika ir ekonomika turi įtakos darbo jėgos ir žaliavų tiekimo klausimais“, – kalba įmonės akcininkas.
Dėl „Brexito“ kainas kėlė du kartus
„Brexitas paveikė tik kainos ir papildomų procedūrų klausimu. Turime išleisti papildomų pinigų, gal ne tiek daug, kad sutvarkytume visas muitinės procedūras, deklaracijas ir t. t. Šiemet dėl to produktų kainas didinome jau du kartus – kovą ir rugsėjį, bet taip greitai negalime baldų kainų kelti, kaip mums brangsta žaliavos“, – aiškina gamybos vadovas.
„Esame priversti jas didinti, nes šiandien iššūkis – ne parduoti, o pateikti klientui produktą ir įvykdyti įsipareigojimus jau gautiems užsakymams, nepatiriant nuostolių, nes žaliavos brangsta kartais. O parduoti turi pagal sutartyje nurodytą kainą, kažkiek stengiamės persiderėti“, – priduria L. Noreika.
Pašalpos nuolat gadina reikalus
Šiuo metu „NS2“ dirba apie 100 darbuotojų. Kaip ir visoje Lietuvoje čia itin trūksta darbuotojų.
„Labai trūksta – bent 10 iškart priimtume. Sunkiai sekasi su tais darbuotojais, kurie ateina iš Užimtumo tarnybos. Mes juos vadiname migrantais, laikinais. Su jais sudaryti ilgalaikio bendradarbiavimo nepavyksta. Pašalpos nuolat gadina reikalus“, – pažymi G. Michalkevičius.
„Dirbu čia jau 15 metų, darbuotojus pažįstu kaip nuluptus. Labai paprasta: vyras arba žmona nueina į Užimtumo tarnybą, 9 mėn. gauna pinigėlių, seniūnas dar malkų nemokamai atveža, vaikai mokykloje dar gali gauti nemokamus pietus, – daug privilegijų. Dar viena didžiausia bėda – žmonės turi labai daug skolų. Mūsų rekordininkas – 13 ar 14 antstolių. Sako: „Man neapsimoka dirbti, nes visą algą nuskaičiuos. O kad skolas vis tiek reikės atiduot, apie tai negalvoja“, – priduria jis.
Darbuotojų nepavyksta rasti už 1000 eurų ar daugiau
Priminus, kad darbuotojai dažniausiai skundžiasi per mažais atlyginimais, gamybos vadovas tikina, kad net ir mokant 1000 eurų į rankas, darbuotojų nepavyksta rasti.
„Mes tikrai galime mokėti didesnius atlyginimus, bet žmogus turi atitikti lūkesčius. Jeigu žmogus tik sugeba stovėti prie staklių ir tikisi daug uždirbti, negali jam tiek mokėti. Turime daug darbo vietų – galime mokėti 1000 eurų ir daugiau, bet niekas neina dirbti“, – pabrėžia G. Michalkevičius.
„Turime žmonių, dirbančių už 1000 eurų. Norime dar priimti, bet tokių kvalifikuotų darbuotojų nerandame. Jie prie staklių nori stovėti, nieko nedaryti ir gauti tūkstantį eurų, bet gamyboje taip sudėliota: dalis darbuotojų turi būti kvalifikuoti, dalis – pagalbiniai. Su pastaraisiais yra pašalpų problema.
Neturi jokios motyvacijos kas mėnesį gauti 50-100 eurų daugiau (nei pašalpa – Delfi) ir dirbti. Jis motyvuotas nedirbti ir gauti pašalpą. Po 9 mėn. jis ateina trumpam padirbti, mėnesiui, paskui gauna nedarbingumą, nes jis irgi skaičiuojasi į stažą, ir taip laiką pratempia“, – pasakoja pašnekovai.
Su darbuotojai iš trečiųjų šalių – per sudėtinga
Darbuotojų tenka ieškoti kitais būdais ir resursais. Pavyzdžiui, čia dirbantys darbuotojai skatinami atsivesti giminaičių, pažįstamų.
„Įvairių pavyzdžių pasitaiko: darbuotojus išleidžiame padirbėti į užsienį, sugrįžta ir vėl pas mus dirba. Po kelis kartus kai kurie grįžta“, – pasakoja įmonės akcininkas.
Paklaustas, ar darbuotojų dairosi trečiosiose šalyse, pašnekovas tikina apie tokią galimybę tik svarstantis.
„Įdarbinimo procedūros nėra tokios paprastos, reikia rūpintis jų apgyvendinimu, sudaryti sutartį. Per atstumą labai sunku įvertinti, koks tai žmogus, o įsipareigojimą priimti į darbą reikia duoti iškart. Tačiau negalime jo patikrinti – tik per „Zoom“ pabendrauti ir pasiklausinėti, ką ir kaip jis kalba, o jie visi kalba labai gražiai.
Tokių bandymų yra buvę kitoje susijusioje įmonėje, ukrainiečių buvome atsivežę, bet šiandien iš 4 likęs tik vienas. O kiti arba savo noru, arba mūsų prašymu grįžo atgal“, – sako L. Noreika.
„Sodros“ duomenimis, liepos mėn. vidutinis atlyginimas įmonėje siekė 1409 Eur prieš mokesčius, o mediana – 1128 Eur prieš mokesčius.