Atsidaro dvigubai daugiau sąskaitų
Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvos kapitalo „fintech“ bendrovė „Paysera“ pastebi, kad žmonių, verslo ir kapitalo migracija į Baltijos šalis po rinkimų Baltarusijoje suintensyvėjo.
„Baltarusijos piliečiams pernai per pirmąjį pusmetį atidarėme per 2,3 tūkst. sąskaitų, o antrąjį pusmetį – jau daugiau kaip 4,5 tūkst. Turėti sąskaitą ES baltarusius skatina keletas priežasčių. Vieni ieško saugios vietos savo santaupoms, baimindamiesi galimos Baltarusijos rublio devalvacijos. Kiti Lietuvoje pradeda verslą arba dirba samdomą darbą. Šią žiemą taip pat sulaukiame vis daugiau paraiškų iš įmonių, kurių akcininkai baltarusiai. Taigi, Baltijos šalyse baltarusiško kapitalo daugėja, nors ir mažesniais tempais nei buvo galima tikėtis“, – teigia Marius Pareščius, „Paysera“ viceprezidentas tarptautinei plėtrai.
Sujudimas nekilnojamojo turto rinkoje – šiuo metu nuomai ieškoma beveik 1000 būstų
Aktyvesnį baltarusių domėjimąsi gyvenimu Lietuvoje pastebi ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija.
„Mūsų narių duomenimis, dabar rinkoje ieškoma apie 800-1000 būstų nuomai. Dalis jų – mažesnių, nes pirmiausia atsikelia pavieniai darbuotojai, kitos įmonės persikelia sparčiau, ir jų darbuotojai jau ieško 3-4 kambarių būsto šeimoms. Didesnio būsto nuomai rinkoje šiandien trūksta ir tikriausiai trūks ateinančius metus“, – sako LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Anot jo, per artimiausius porą metų rinka nesulauks reikšmingo skaičiaus baltarusių, norinčių įsigyti būstą.
„Šiek tiek užtruks, kol naujakuriai čia susikurs pajamų istoriją, ir bankai drąsiau jiems teiks paskolas. Paaiškėjus atkeliamų įmonių finansiniams pajėgumams ir ten dirbančių darbuotojų pajamoms, bus galima numatyti, kokio būsto paklausa augs labiausiai tiek nuomai, tiek pardavimams. Kol kas nuomai paklausiausi 2-3 kambarių būstai iki 800 Eur/mėn.", – patikslina M. Statulevičius.
Kredito biuro ekspertai: baltarusių įmonių pliūpsnio dar nepastebėta, vyrauja tradiciniai verslai
Pastaruoju metu Lietuvoje kilo ne viena diskusija, kaip į Lietuvą atvilioti daugiau pridėtinės vertės kuriančių baltarusių bendrovių, pavyzdžiui, veikiančių informacinių technologijų srityje. Dėl tokių įmonių pritraukimo aktyviai konkuruoja ir kitos šalys, pavyzdžiui, Lenkija ir Ukraina.
Vis dėlto, analizė rodo, kad kol kas tarp baltarusių valdomų įmonių dominuoja prekybos, paslaugų ir transporto bendrovės. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas mano, kad aktyvesnis baltarusių domėjimasis sąskaitomis ir nekilnojamuoju turtu kol kas greičiausiai atspindi jų svarstymus pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau naujai registruojamų įmonių skaičius, palyginti su 2019 m., netgi krito.
Pavyzdžiui, 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruotos 73 naujos baltarusių kapitalo įmonės, 2020 m. – 49. Iš viso šiuo metu Lietuvoje veikia 320 baltarusių įmonių.
Tarp Baltarusijos kapitalo įmonių didžiąją dalį sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės (181 įmonė, 57 proc.), penktadalis įmonių (58 arba 18 proc.) veikia paslaugų srityje, beveik kas aštunta priklauso transporto sektoriui (43 arba 13 proc.). Dar 21 įmonė vykdo statybas (7 proc.), o kitose srityse veikia po 1-5 įmones.
„Vertindami Baltarusijos įmonių finansinę būklę turime pažymėti, kad jų pasiskirstymas pagal rizikingumą praktiškai nesiskiria nuo Lietuvos įmonių. Be to, tarp Baltarusijos kapitalo įmonių nėra daug ir patiems rizikingiausiems sektoriams priklausančių bendrovių, besiverčiančių restoranų ar viešbučių veikla“, – teigia A. Kačinskas.
Aukščiausia rizikos kategorija priskirta 11 proc. baltarusių kapitalo įmonių (Lietuvoje šis rodiklis siekia 13 proc.), aukšta – 23 proc. bendrovių (Lietuvoje – 18 proc.), o vidutine ir žema rizika išsiskiria atitinkamai 31 proc. ir 35 proc. (Lietuvoje – 31 proc. ir 39 proc.).
Vis dėlto kredito biuro vadovas ragina atidžiau įvertinti kaimyninės šalies įmonių būseną prieš pradedant bendradarbiauti: „Nerimą kelia faktas, kad beveik trečdalis – net 101 – baltarusių įmonė Lietuvoje iki šiol nepateikė finansinės atskaitomybės už 2019 metus. Jų verslo partneriams tai yra ženklas, kad prieš suteikiant kreditą vertėtų pareikalauti išsamios finansinės atskaitomybės.“