Baltarusiško „verslo“ gijos Lietuvoje: Lietuvos rūkoriai Lukašenkos režimui sukrauna dešimtis milijonų eurų

Kasmet Lietuva dešimtimis milijonų eurų paremia Baltarusijos autoritarinį režimą vien kontrabandinių cigarečių pirkėjų pinigais – jie plaukia tiesiai į kaimynės biudžetą ir į režimo „pinigines“, pakeliui pamaitindami nusikalstamą pasaulį. Rūkalų platinimas Baltarusijoje prieš dvejus metus sutelktas sutelktas autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos draugo – oligarcho Aleksejaus Oleksino – rankose, nuo tada kontrabandos mastai šovė į aukštumas. Lietuvos pareigūnai kalba, kad kontrabanda organizuojama stambiu mastu, geležinkeliais, sunkvežimiais, tam pasitelkiami dideli resursai, o kaimynai nerodo intereso problemos spręsti. Oficialiai į Lietuvą neįvežamas nei vienas baltarusiškas pakelis.

2017 m. pabaigoje Baltarusija įžvelgė naują verslo nišą ir ėmėsi plėsti tabako pramonę. Prezidentas A. Lukašenka suorganizavo susitikimą su srities atstovais – pranešta, kad vietos oligarchas A. Oleksinas per savo kompaniją „Energo-Oil“ sukurs vieningą tabako platinimo tinklą, kuris gaminius parduos tabaką ir vidaus, ir užsienio rinkose.

„Į mane net ir pastaruoju metu kreipėsi užsienio verslininkai dėl to, kad mūsų įmonės nenori parduoti savo produktų eksportui. Europos Sąjungoje yra didelių rinkų. Jos mums naudingos. Kodėl mes nenorime jų užpildyti? (...) Tai yra vienas iš reikšmingiausių biudžeto papildymo šaltinių. Jei yra paklausa, būtina parduoti tabako gaminius. Mes neparduosime – kiti parduos. Rinkos bus užimtos“, – tuomet kalbėjo A. Lukašenka.

A. Lukašenka pripažino, kad viduje tabako paklausa neauga, bet užsienyje „vaizdas kitoks“, todėl bus priimti sprendimai, išimtinai naudingi valstybei.

Netrukus po to A. Oleksino kompanija „Energo-Oil“ tapo vieninteliu Gardino tabako fabriko „Neman“ pardavimų operatoriumi, „Energo-Oil“ perėmė kelių tūkstančių tabako prekybos vietų tinklą, pramintą „Tabakerka“. Dar daugiau – įmonė šiemet Minske atidarė naują tabako fabriką.

Tokia Baltarusijos tabako pramonės plėtros politika netruko duoti rezultatų – Lietuvoje muitinėje šiemet sulaikoma dvigubai daugiau kontrabandos nei pernai, stebina nauji jos gabenimo būdai.

Ir nepaisant šių pastangų, kas ketvirta surūkoma cigaretė Lietuvoje yra kontrabandinė, daugiausiai nuo 2014-ųjų – į Baltarusiją ir kontrabandininkams keliauja dešimtys milijonų Lietuvos pirkėjų eurų.

Cigarečių eksportas, apie kurį kalba A. Lukašenka, oficialiai praktiškai neegzistuoja. Lietuvoje oficialiai neimportuotas nei vienas pakelis cigarečių. Apskritai visame pasaulyje baltarusiško tabako eksporto apimtis yra vos keliolika milijonų eurų, surinkti daugiausia iš Gruzijos ir Azerbaidžano, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos renkami duomenys.

„Delfi“ išgirdo Lietuvos pareigūnų pasakojimus, kokiais būdais iš Baltarusijos keliauja kontrabanda – ją bandoma įvežti vis didesniais mastais, o Baltarusių teisėsauga kovoje didelio suinteresuotumo nerodo.

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Mariaus Laurinavičiaus atvirai vadina kontrabandą Baltarusijos valstybiniu „verslu“ ir lygina su mafijos veiklos metodais.

Tabaką sutelkė vieno oligarcho rankose

Aleksejus Oleksinas, prieš perimdamas Baltarusijos tabako imperiją, iki 2012 m. buvo Jurijaus Čižo partneris – tai kitas baltarusis oligarchas, vadintas A. Lukašenkos „pinigine“, jo verslo imperija pradėjo byrėti po ES pritaikytų sankcijų. Dar anksčiau A. Oleksinas darbavosi Baltarusijos prezidentūros kontroliuojamoje įmonėje „Belvneshtorginvest“.

Dabar A. Oleksinas kontroliuoja Minsko banką „MTBank“, prekiauja naftos produktais, turi mėsos gaminių, logistikos, restoranų, viešbučių įmones. Latvijoje jis turi alaus daryklą „Latgales Alus D“, kuri naudojasi ES parama. Jo verslų pėdsakai anksčiau buvę ir Lietuvoje likviduotoje įmonėje „Neonafta“.

A. Oleksino „Energo-Oil“ oficialiai įsteigta kaip naftos produktų prekybos ir eksporto įmonė, tačiau prieš dvejus metus jai patikėta beveik visa Baltarusijos tabako rinka – Gardino tabako fabriko produkcijos realizavimo teisės, mažmeninės prekybos tinklas „Tabakerka“. Po to „Energo-Oil“ išplėtė gamybą Gardine – pranešta apie 40 mln. Eur investicijas, įrengtas dvi naujas gamybos linijas, rašė tut.by. Dar ji pastatė naują gamyklą Minske, kur projekto sklandumą užtikrino labai palankūs valdžios sprendimai – skirtas sklypas pramonės zonoje, pakeistos miesto ribos. Įmonės svetainėje nurodoma, kad įmonė valdo 2500 prekybos vietų.

Dabar cigarečių „eksportas“, nors oficialiai praktiškai neegzistuoja, yra itin svarbi Baltarusijos ūkio šaka, reikšmingai papildanti šalies biudžetą – vien šiemet tikimasi 350 milijonų eurų. Be akcizų – tai ir milžiniški pelnai gamintojams. Gardino tabako fabrikas pernai gavo 60 mln. eurų oficialų grynąjį pelną, nors jo produkciją realizuoja jau minėta „Energo-Oil“ – šios pelnas neskelbiamas. Gardine tabako fabrikas yra didžiausias darbdavys ir didžiausias regiono mokesčių mokėtojas, net per visuotinius protestus po prezidento rinkimų nesustabdęs gamybos.

Portalas SB.BY rašė, kad tai ne pirmas kartas, kai tabako pramonės perspektyvos nagrinėjamos aukščiausiu – prezidentūros – lygiu. Svarbūs sprendimai buvo priimti dar 2000 metais, iki tol Baltarusijoje dominavo importinės cigaretės. Nuo tada importas buvo uždraustas – net ir užsienietiški pavadinimai privalo būti pagaminti šalies viduje. Tuo metu „eksportas išaugo 16 kartų ir tai nėra riba“.

Lietuvos muitinės duomenys šokiruoja

Vien per devynis šių metų mėnesius Lietuvos muitininkams jau įkliuvo 13,1 mln. pakelių cigarečių kontrabandos – po 5 pakelius kiekvienam šalies gyventojui, įskaitant kūdikius. Tai beveik dvigubai daugiau nei pernai (6,8 mln. pakelių) tuo pačiu metu.

„Absoliuti dauguma sulaikomų kontrabandinių cigarečių iš Baltarusijos yra pagaminta Baltarusijos „Nemano“ (Gardino tabako) fabrike“, – sako Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.

Sulaikytų rūkalų vertė – daugiau nei 46,4 mln. eurų, laikant, kad rinkoje pakelis kainuotų apie 3,5 Eur. Beveik visos (94 proc.) iš šių cigarečių yra baltarusiškos.

Tokią sumą galima palyginti su Muitinės kriminalinės tarnybai (MKT) skiriamu finansavimu – pernai MKT skita 4,5 mln. eurų, arba dešimt kartų mažiau.

„Trečdaliu (33 proc.) išaugo dėl tabako gaminių kontrabandos MKT pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius (pernai buvo 52, šiemet – 69). Užkardyta žala valstybei siekia 43,48 mln. eurų sumą. (…) Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad cigarečių kontrabandos sulaikoma vis daugiau, baltarusiškų cigarečių dalis nuolat auga“, – toliau vardija V. Paigozinas.

Ar tokia muitinės sėkmė kovoje su kontrabanda reiškia, kad baltarusiškų rūkalų į Lietuvą pateko mažiau? Priešingai – bendrovė „Nielsen“, kuri renka tuščius pakelius ir atlieka taip vadinamąjį „Tuščių pakelių“ tyrimą, suskaičiavo, kad šiuo metu nelegalios cigaretės Lietuvoje užima 22,4 proc. tabako gaminių rinkos. Tai daugiausiai nuo 2014-ųjų.

Muitinei, kuri kontroliuoja pasienio punktus, šiemet atiteko 92 proc. sulaikytos cigarečių kontrabandos, dar su kontrabandininkais kovoja pasieniečiai.

V. Paigozinas patvirtina – jokios Baltarusijoje pagamintos cigaretės oficialiai į Lietuvą neimportuojamos ir legali jų prekyba Lietuvoje nevykdoma.

Populiariausi nelegaliai parduodami „produktai“: Gardine gamintos cigaretės „NZ“, „Minsk“ ir „Fest“.

Lietuvoje „užsidirba“ netoli šimto milijonų eurų

Tai, kad Lietuvos biudžetas dėl kontrabandos netenka dešimčių milijonų eurų – tik pusė istorijos. Pinigai, surinkti juodojoje rinkoje, o jų suma gali siekti ir 100 mln. eurų, nukeliauja paremti režimą Baltarusijoje ir nusikalstamas struktūras.

Lietuvoje per metus oficialiai parduodama apie 2,5 mlrd. cigarečių, tai atitiktų 125 mln. pakelių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos rugsėjo duomenys. Nelegali kontrabanda pagal „Tuščio pakelio“ tyrimą atitiktų 28 milijonus pakelių už beveik 100 mln. eurų „juodojoje rinkoje“. Dar didesni kontrabandos kiekiai gali čia patekti kaip cigarečių tranzitas į kitas valstybes.

Visa perteklinė Baltarusijos gamyba siekia kelis milijardus pakelių, valstybei ir kontrabandą aptarnaujančioms struktūroms sukraunanti milijardus eurų pajamų.

Baltarusijos vyriausybė nuo 2016 m. netgi neatskleidžia, kiek cigarečių pagaminama, parduodama ar eksportuojama. Planuojama, kad vien oficialių akcizų šiemet Baltarusija surinks – 407 mln. JAV dolerių (apie 350 mln. eurų), skelbė naviny.media.

Žinant itin mažus baltarusiškus akcizų dydžius, siekiančius nuo 16 euro centų vienam vietinių cigarečių pakeliui, galima paskaičiuoti, kad bendras šalyje vien oficialiai apskaitomų cigarečių kiekis galėtų siekti apie 40 milijardų vienetų. Tikėtina, kad ne visos cigaretės yra apskaitomos, baltarusiškoms cigaretėms netaikoma „Track and Tracking“ sistema.

Pats Gardino tabako fabrikas savo svetainėje skelbia, kad parūpina 72 procentus Baltarusijoje suvartojamų tabako produktų, o jo gamybos apimtis – esą 28,5 milijardai cigarečių per metus. Net jei šis skaičius būtų tikras, visiems baltarusių rūkoriams pakaktų kelis kartus mažesnio cigarečių skaičiaus.

Skaičiuojama, kad Baltarusijoje yra apie 2,1 mln. rūkalių – jei jie visi kas dieną sutrauktų po pakelį cigarečių, bendras suvartojamų cigarečių kiekis būtų tris kartus mažesnis – apie 15 mlrd. cigarečių per metus. Tačiau statistiškai vienas vidutinis rūkorius per dieną surūko mažiau nei pakelį.

Baltarusijos teisėsauga suinteresuotumo nedemonstruoja

Muitinės departamento atstovė patvirtina, kad Baltarusija nedemonstruoja didelio noro suvaldyti kontrabandą.

„Oficialus dvišalis administracinis bendradarbiavimas su Baltarusija vyksta, tačiau bendrų tyrimų kovoje su cigarečių kontrabanda nevykdome. Šioje srityje stokojama antrosios pusės suinteresuotumo, be to, Baltarusijoje tai vis dar nėra nusikaltimas“, – sako V. Paigozinas.

Anot jos, efektyviausiai Baltarusija prisidėtų, jei sumažintų perteklinę cigarečių gamybą.

Pasieniečiai mato organizuotą veikimą

Tai, kad kontrabanda organizuojama stambiu mastu, parodo tyrimai, gaunama žvalgybinė informacija, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas Donatas Škarnulis. Tik neturima tiesioginių įrodymų, kad nusikalstamos veiklos organizatoriai būtų siejami su Baltarusijos autoritariniu režimu.

„Žinome apie viešoje erdvėje skelbiamą informaciją, kad Baltarusijoje veikiančių cigarečių fabrikų į valstybės biudžetą sumokama pinigų dalis yra esminga ir sudaro svarią dalį visų biudžeto pajamų. Taip pat žinoma ir tai, kad šioje šalyje tabako gaminių pagaminama kelis kartus daugiau negu jų reikalinga vidaus rinkai. Žinoma ir tai, kad didmeninė prekyba monopolizuota ir tai sudaro palankias sąlygas aukštam šešėlinės veiklos pelningumui“, – sako D. Škarnulis. Jis pasidalijo viešai nuskambėjusiais A. Lukašenkos teiginiais apie „eksporto“ didinimą.

Pasieniečiams ne paslaptis ir tai, kas valdo tabako monopolį Baltarusijoje.

„Turimais duomenimis, Baltarusijoje cigarečių didmeninė prekyba yra monopolizuota, ją vykdo tik viena kompanija, t. y. „Energo-Oil“. Kiti ūkio subjektai tiesiogiai tabako gaminių iš gamintojo įsigyti negali“, – sako D. Škarnulis.

Žinoma, kad maždaug prieš metus Gardino tabako fabriko parduodamų populiariausių cigarečių „Fest“ dėžė – 500 pakelių – kompanijai „Energo-Oil“ kainuodavo apie 100 dolerių (20 centų už pakelį). „Energo-Oil“ tabako gaminius perparduoda smulkesniems didmenininkams.

„Iš pastarųjų įsigydavo kontrabandos organizatoriai, už dėžę mokėdami 160-180 dolerių (32-36 centai/pak.), priklausomai nuo kiekio. Lietuvoje perkant didelį kiekį kontrabandinių cigarečių dėžės kaina pakyla iki 580 eurų (1,16 Eur/pak.), o tolimesniems pardavimams – iki 700 eurų už dėžę (1,4 Eur/pak.)“, – pasidalijo D. Škarnulis.

Pasieniečių duomenimis, daugeliu atveju Lietuva yra tranzito šalis, bet neteisėtai atgabentos cigaretės yra skiriamos ir vidaus vartojimui.

„Čia visiškai veikia ekonominiai pasiūlos ir paklausos dėsniai. Jeigu tik yra paklausa pigesniems tabako gaminiams, jie tikrai bus parduoti vidaus rinkoje. Ir nesvarbu, kad toliau gabenant Vakarų Europos kryptimi pelno marža yra didesnė, tačiau vietoje greitai parduotos cigaretės, išvengiant kitų galimų rizikų, yra pelninga neteisėta veika“, – sako D. Škarnulis.

Geografinė padėtis, didelis kainų skirtumas išlieka esminiai veiksniai, kurie lemia kontrabandos srautus per Lietuvą, Latviją ar Lenkiją.

„Stambaus masto kontrabanda yra lydima ir korupcinio elemento. Grupuotėms, norinčioms įvykdyti stambaus masto kontrabandą, reikia gauti informaciją apie VSAT pajėgų išdėstymą, naudojamą įrangą ir jos galimybes. Šiais metais keliems VSAT pareigūnams esame pareiškę įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikloje“, – teigia D. Škarnulis.

VSAT yra atsakinga už išorės sienos kontrolę ir didžiąja dalimi tiria tuos kontrabandos atvejus, kurie yra įvykdomi per taip vadinamą „žaliąją juostą“ – tai mažesni kiekiai, lyginant su pasienio kontrolės punktais.

Stambiausios siuntos – geležinkeliais, sunkvežimiais

Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas V. Paigozinas padetalizavo, kad dažniausiai kontrabanda į Lietuvą iš Baltarusijos keliauja sausumos ir geležinkelio transportu.

„Vis dar išlieka itin stambių kontrabandos krovinių gabenimo vilkikais tendencija – trečiąjį šių metų ketvirtį netrūko sulaikymų, kai vilkiko puspriekabėje rasta 1000-1500 dėžių cigarečių kontrabandos. Taip pat muitinės pareigūnai, kolegos iš VSAT, aptinka cigarečių kontrabandos geležinkelio transporte, kuriuo ir šiemet aktyviai gabenami nemaži, įmantriai užmaskuoti cigarečių kontrabandos kiekiai“, – pasakoja V. Paigozinas.

Keli pavyzdžiai: šių metų pradžioje muitininkai 100 tūkst. eurų vertės cigarečių siuntą rado paslėptą traukiniu iš Baltarusijos gabentame pamatinių blokų krovinyje, aplietame betonu. O spalio pradžioje Kenos geležinkelio posto muitinės pareigūnai apie 240 tūkst. pakelių rūkalų (vertė maždaug 850 tūkst. eurų.) aptiko traukiniu iš Baltarusijos vežtose statybinėse plokštėse. Visais atvejais stambi kontrabanda gabenama gerai įrengtose slėptuvėse.

Kokie iššūkiai Lietuvoje kovojant su kontrabanda?

„Tai kaip ir visur: lėšų trūkumas kontrolės įrangos atnaujinimui ar įsigijimui, riboti žmogiškieji resursai, žmogiškasis faktorius (korupcijos tikimybė). Taip pat nauji kontrabandos būdai ir keliai. Žinoma, muitinės pareigūnai tikisi, kad geležinkelio transportui tikrinti pritaikytos naujos ir modernios techninės priemonės artimiausioje ateityje padės sustiprinti traukiniais gabenamų krovinių kontrolę“, – pasakoja V. Paigozinas.

Asmens uždarbis – nuo 10 iki 50 eurų už pergabentą dėžę

Pasak VSAT atstovo D. Škarnulio, pasienyje kontrabandą organizuoja atskirų lygių grupės, taip pat ir pavieniai asmenys.

„Kontrabandoje, vykdomoje per „žaliąją juostą“, dalyvaujantiems asmenims mokama nuo 10 iki 50 eurų už pergabentą dėžę, priklausomai nuo atliekamo vaidmens (stebėtojams, cigarečių gabentojams, pareigūnams)“, – sako D. Škarnulis.

Per „žaliąją juostą“ gabenamų siuntų dydis svyruoja nuo kelių dėžių (1 dėžėje yra 500 pakelių) iki 100, o atskirais atvejais ir daugiau dėžių.

„Ir nors 100 dėžių mūsų atveju yra ganai didelis kiekis, jis neprilygsta tam kiekiui, kuris gabenamas per pasienio kontrolės punktus. Stambios kontrabandos atveju jis siekia, o atskirais atvejais ir viršija 1000 dėžių. Praėjusiais metais, o ypač šiais metais, stebimas bandymų tokias siuntas gabenti suintensyvėjimas“, – D. Škarnulis.

Didelio kiekio cigarečių pergabenimui per sieną (žaliąją juostą), reikalingas didelis pasirengimas, būtina turėti reikiamas priemones, nemažą žmonių grupę, disponuoti informaciją apie pasieniečių pajėgas, naudojamas priemones.

„Būna, kad stambios kontrabandos atveju veikia kelios dešimtys žmonių: vieni stebi pagrindines sankryžas, kelius, VSAT užkardos prieigas, kiti krauna per valstybės sieną permestas cigaretes į automobilius, dar kiti jas gabena į šalies gilumą“, – pasakoja D. Škarnulis.

Nors „Delfi“ abiejų tarnybų teiravosi, kokios įmonės nustatytos dalyvaujančios kontrabandos schemose, pavadinimų neišgirdome.

Laurinavičius: „Aišku, kad tai yra valstybinis verslas“

Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas M. Laurinavičius įspėja, kad su kontrabanda į Lietuvą atkeliauja korupcija, politinė įtaka, ir naivu būtų manyti, kad stambiausias pinigų sumas nešančios veiklos Baltarusijoje būtų vykdomos be valstybės žinios.

„Tai aišku, kad tai yra valstybinis verslas. Verslas – kabutėse. Kontrabanda yra totaliai kontroliuojama saugumo struktūrų tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje – be saugomo struktūrų kontrabanda ten yra neįmanoma, negalima net teoriškai. Aišku, kad viską, ką jie daro, tai yra valstybinis ir A. Lukašenkos palaimintas ir jo aplinkos žmonėms atiduotas kąsnelis, iš kurio tuo pačiu pelnosi ir režimas“, – sako M. Laurinavičius.

Pasak jo, kontrabanda yra didelis pinigų kranelis, leidžiantis stiprinti režimą Baltarusijoje įvairiausiais būdais, tai pasireiškia ir Lietuvoje: nusikalstamos veiklos finansavimu, politikų, teisėsaugos papirkinėjimu.

„Įrodymų neturiu, bet aš net neabejoju, kad dalis Baltarusijos saugumo struktūroms skiriamų lėšų ateina būtent iš tokių įvairiausių verslų, ir kontrabanda cigaretėmis yra tik viena dalis. Ten jie gauna nerealius atlyginimus – net ir Lietuvos sąlygomis mes negalime įsivaizduoti tokių pinigų, kokius gauna tas eilinis, kuris siunčiamas mušti žmonių. Tie pinigai ateina ne tik oficialiai iš biudžeto, bet ir iš visų šitų lėšų šaltinių“, – kalba M. Laurinavičius.

Baltarusijos valdymą lygina su mafijos struktūra

Apžvalgininkas patikina, kad Lietuvoje stokojama supratimo, koks yra režimas Baltarusijoje.

„Tai yra totaliai mafijinė sistema, kuri ir veikia kaip mafijinė sistema. Per Baltarusiją kontrabanda eina ne tik į čia. Per Baltarusiją eina pasaulio ginklų prekybos keliai, daugybė dalykų, įskaitant narkotikus. Mes labai naiviai įsivaizduojam tas valstybes, lyg ten būtų tokios pačios valstybės kaip Lietuva, tik gal lyderis koks nors ne toks. Bet jos, visa jų sistema, veikia visai kitaip – jiems kontrabanda ar bet koks kitas nusikalstamo pasaulio „verslas“ yra jų sistemos dalis“, – sako M. Laurinavičius.

Jis patikina, kad Lietuvai tai kelia didelę grėsmę.

„Kartu su kontrabanda mafijinė praktika perkeliama į Lietuvą vienaip ar kitaip – juk veiki ir partneriai, kurie čia Lietuvoje kontrabandą veža. Tada mūsų teisėsauga yra korumpuojama. Nes vėlgi, be kažko vienaip ar kitaip bent jau bandančių padėti kontrabandininkams, tai irgi būtų sunkiai įmanoma. Ir trečias dalykas – tai įtaka mūsų politikai. Tie pinigai, ta dalis „verslo“ lėšų, yra skiriama įtakai Lietuvoje daryti, plėsti Baltarusijos įtakai, kad mes nepriimtume kažkokių ribojimų“, – vardija M. Laurinavičius.

Jis pabrėžė, kad tik po Baltarusijos prezidento rinkimų įvykusi revoliucija sulaukė nedidelės reakcijos.

„Bet prisiminkime, kas buvo prieš visą šitą revoliuciją, kai vėl buvo šnekėta, kad reikia viską leisti, Baltarusiją ir A. Lukašenką remti. Yra ir politinės pozicijos, bet, nebūkim naivūs, už to stovi ir dideli pinigai, o tie pinigai ateina iš tokių vat dalykų“, – paaiškina M. Laurinavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje netgi veikia verslo struktūros, skirtos aptarnauti stambius Baltarusijos verslininkus ir padėti jiems legalizuoti pinigus.

„Įsileisdami tuos verslus mes turėtume suprasti, kad tuo pačiu mes patys įsileidžiame ir visas šitas grėsmes“, – sako M. Laurinavičius.

Cigaretes skraidina ir dronais ar laidynėmis

Beveik 60 proc. išorės ES sienos, už kurios kontrolę atsako VSAT, jau yra kontroliuojamos moderniomis sienos stebėjimo sistemomis: yra įdiegta detekcinė įranga, dieninio ir naktinio matymo įranga. Tai kontrabandininkams nemenkas iššūkis, reikalaujantis naujų sprendimų.

„Pažeidėjai vengia šių vietų, persikelia į kitas, kur sistema nėra įrengta. Vengdami būti pastebėtais per tokias VSAT sistemas, kontrabandininkai bando sieną įveikti oro erdve, naudodami nepilotuojamus orlaivius, ar cigarečių dėžes permesti iš Baltarusijos naudodami „ragatkes“. Esame nustatę ne vieną atvejį, kai pažeidėjai, matydami sienos stebėjimo sistemas, sąmoningai klaidindavo pasieniečius: per sieną mėtydavo tuščias dėžes ir stebėdavo pasieniečių veiksmus, t. y. kaip greitai reaguoja, iš kur VSAT pareigūnai atvyksta ir pan.“, – dalijasi D. Škarnulis.

Vandens telkiniais kontrabandą bandoma gabenti valtimis, plaustais, plukdyti plaukikų ar tempti lynais. Per pasienio kontrolės punktus gabenami tabako gaminiai būna paslepiami įvairiose transporto priemonės konstrukcijose ar specialiai tam įrengtose slėptuvėse, didesni kiekiai gabenami su priedangos kroviniu, o atskirais atvejais – ypatingai neslepiant.

„Pastaruosius kelerius metus pastebime suintensyvėjusią kontrabandą geležinkeliu. Čia ji gabenama biriuose produktuose (trąšose, medžio drožlėse, paslėpta kituose kroviniuose ar vagonų konstrukcijose). Apie penktadalį VSAT šiais metais sulaikytų tabako gaminių buvo neteisėtai atgabenta geležinkelio transportu. Nusikaltėliai ieško mažiausiai rizikingo ir saugiausio būdo gabenti kontrabandinius gaminius. Vagonuose atgabentos cigaretės jau Lietuvos teritorijoje gali būti išmestos bet kurioje geležinkelio atkarpoje“, – pasakoja D. Škarnulis.

Nepasitenkinimą demonstruoja netgi Rusija

VSAT kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas D. Škarnulis pastebi, kad Baltarusijoje pagaminta tabako produkcija pradeda daryti žalą ir Rusijai, kurioje pastaruoju metu buvo didinami akcizai.

„Turimais duomenimis, šių tabako gaminių šešėlio dalis sudaro jau dviženklį skaičių. Rusijos biudžeto pajamų praradimai darosi vis labiau esmingi ir visada kyla klausimas, kaip tai spręsis, vertinant aplinkybę, kad šios abi valstybės yra bendroje ekonominėje erdvėje. Neabejotina, kad tam tikrų sprendimų pasiekimas toje ekonominėje erdvėje turėtų įtakos ir kontrabandos grėsmės lygiui mūsų šalyje, kurioje kainų skirtumas yra esmingas veiksnys“, – sako D. Škarnulis.