Bankų įkainiai patraukė Seimo dėmesį: Lietuvos verslas moka daugiau nei Latvijos ar Estijos

Lietuvos įmonė už pavedimą tokio paties banko viduje moka 23-29 centus, tuo metu Latvijoje – iki 21 cento, Estijoje – 5-16 centų. Už pavedimą į kitą banką dažniausiai tenka mokėti 41 centą, daugiau nei kaimynėse. Estijoje verslas nemoka už sąskaitas mėnesinio mokesčio. Vieninteliai lietuvių verslininkai moka už smulkų grynųjų įnešimą į sąskaitą bankomate.

Lietuvos įmonėms taikomi bankų įkainiai yra gerokai nutolę nuo Estijos. Štai sąskaitos mokestis – vidutiniškai 3,22 euro. Estijoje – 0,25 Euro. Latviai moka dar brangiau – 5,47 euro.

Norėdama atlikti 20 pavedimų įmonė Lietuvoje atseikės 6,37 euro, tuo metu Estijoje – 3,65 Euro, Latvijoje – 6,27 Eur.

Banko kortelė verslui Lietuvoje vidutiniškai kainuoja 1,77 euro per mėnesį. Latvijoje – 1,48 euro, o Estijoje – 1,63 Euro.

Lenkijoje įkainiai dažniausiai dar mažesni, čia sąskaitos mokestis sudarys 2,53 euro per mėnesį, 20 pavedimų kainuos 1,4 euro, o verslo kortelė vidutiniškai kainuos apie 0,12 Eur.

Vienintelės Lietuvos įmonės moka už 500 eurų įnešimą į savo sąskaitą bankomate – 28 centus. Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje tai nieko nekainuotų.

Jei įmonės priima mokėjimus į savo sąskaitą, už tą pačią priimtą 4000 eurų sumą Lietuvoje tektų atseikėti 56 eurus, Latvijoje – 78 eurus, o Estijoje – 41 eurą. Mat Estijoje įprasta atskaityti 1 procentą, Lietuvoje – 1,3-1,5 procento, o Latvijoje imamas 1,5-2 proc. komisinis.

Tokius duomenis rodo Lietuvos banko atliktas palyginimas, pateiktas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

Įmonės gali naudotis bankų planais, kurie apima tam tikrą paslaugų spektrą. Lietuvoje pigiausi planai prasideda nuo 4,5 eurų, Estijoje – nuo 3 eurų, Latvijoje – nuo 7 eurų. Pigiausi planai leidžia atlikti tam tikrą skaičių mokėjimų nemokamai, įeina kortelė.

Tačiau plano neturint, ar jį viršijus, pavedimai internetu į kitą banką kainuos 40-41 centą, kai Estijoje – 38 centus, Latvijoje –36-57 centus. Pavedimai internetu banko viduje Lietuvoje brangiausi – 23-29 centai, kai Latvijoje bankai kartais leidžia ir nemokėti, o brangiausiai pavedimai atsieitų iki 21 cento. Estijoje šis įkainis svyruoja tarp 5-16 centų.

Tačiau gyventojai Lietuvoje gali naudotis netgi pigesniais paslaugų rinkiniais, jų kainos svyruoja tarp 1 ir 2 eurų per mėnesį, tuo metu Latvijoje ir Estijoje intervalas platesnis ir kainos gali siekti nuo 1 iki 4 Eurų. Švedai įprastai už krepšelį moka apie 3 Eurus, o suomiai – 5-7 eurus per mėnesį. Pigiausios bankų paslaugos Lenkijoje, kur krepšelių kainos mažesnės nei euras, rodo Lietuvos banko duomenys.

„Įkainių struktūra skirtinga, platūs kainų intervalai valstybėse, atskirų paslaugų lyginimas gali būti neinformatyvus“, – nurodoma apžvalgoje, kuri bus viešai pristatyta trečiadienį

Majauskas sutrikęs: mano kad įkainiai turėtų būti panašūs

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, paklaustas apie komitetui pateiktą medžiagą, nurodė, kad ji dar bus nagrinėjama.

„Biudžeto ir finansų komitete nagrinėsime bankų paslaugų įkainių klausimą, susipažinsime su Lietuvos banko atlikta apžvalga, išklausysime Konkurencijos tarybos situacijos vertinimą“, – pernelyg nedetalizavo M. Majauskas.

Parlamentarą taipogi stebina įkainių skirtumai tarp atskirų valstybių.

„Bankų paslaugų įkainiai įmonėms daugeliu atvejų Lietuvoje yra aukštesni nei kaimyninėse valstybėse. Mano vertinimu ribota konkurencija yra viena pagrindinių to priežasčių. Tai sudaro visas galimybes bankams didinti paslaugų kainas, žinant, jog verslas turi mažai alternatyvų. Dėl to neabejotinai kenčia smulkios įmonės, kurios būdamos silpnesnėje derybinėje pozicijoje yra priverstos sutikti su bankų diktuojamomis sąlygomis“, – sako pirmininkas.

Parlamentarui nesuprantama, kodėl įkainiai vartotojams galėtų taip reikšmingai skirtis, jei regione dominuoja tų pačių grupių bankai.

„Jei rinkos savo dydžiu ir reguliacine aplinka panašios, jei tas pats bankas naudojasi ta pačia infrastruktūra, tai ribiniai paslaugų kaštai skirtingose Baltijos šalyse turėtų būti panašūs. Todėl natūraliai kyla klausimas, kodėl taip skiriasi paslaugų įkainiai vartotojams“, – svarsto M. Majauskas.

Jis pažymi, jog auganti bankinių paslaugų konkurencija galėtų padėti sumažinti įkainius ir sudaryti palankesnes verslo sąlygas Lietuvos įmonėms.

„Todėl svarbu nuosekliai skaldyti bankų koncentraciją tiesiant minkštą raudoną kilimą naujiems rinkos dalyviams. Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija per pastaruosius kelis metus atliko didelį ir svarbų darbą pritraukiant finansinių technologijų įmones. Svarbu dabar nesustoti pusiaukelėje“, – sako M. Majauskas.

Lietuviai gali nemokamai išsigryninti mažiausiai

Gyventojams taikomi bankų krepšelių įkainiai tarp valstybių Baltijos šalyse yra panašesni. Pavyzdžiui, debeto kortelė Lietuvoje kainuoja 0,7-1 eurą per mėnesį Latvijoje ji kainuotų 1,2-1,41 Eur, o Estijoje – 0,96-1,5 Eur per mėnesį.

Lenkijoje kortelės daug kur nemokamos, jei tik gaunamos pajamos ar vykdomi mokėjimai. Švedijoje kainos svyruotų nuo 0 iki 2,34 euro per mėnesį, Suomijoje tektų mokėti 2-5 Eurus, Airijoje – iki 0,2 Eur per mėnesį.

Tačiau skirtumų atsirandant naudojantis bankomatais. Lietuvoje gyventojai įprastai gali iš bankomatų išsiimti 550 eurų arba kiek didesnę sumą nemokamai, o po to taikomas 0,4-0,8 proc. tarifas.

Latvijoje galima išsigryninti 600-800 eurų nemokamai, viršijus taikomi mažesni 0,2-0,29 proc. tarifai. Estijoje galima nemokamai išsigryninti 1000-3000 eurų per mėnesį. Lenkijoje išgryninimas paprastai nekainuoja ir tik vienas bankas ima komisinį už mažas sumas iki 25 eurų. Švedijoje išgryninimas nekainuoja, nurodoma Lietuvos banko apžvalgoje.