„Nuo to, kaip jūs pagrįsite lėšų reikalingumą, priklausys, ar projektai lieka biudžete, ar nelieka“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete ministerijų atstovus įspėjo jis.
D. Kreivys priekaištavo, kad šiuo metu „viskas sudėta į daugybę „paklodžių“.
„Viskas viename ir viskas skęsta. Reikėtų labai aiškiai – kas iš DNR plano, kas iš RRF (Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, angl. Recovery and Resilience Facility). Atskiras sąrašas su didžiausiomis sumomis, svarbiausi projektai ir trumpi aprašymai prie kiekvieno“, – ragino politikas.
Pristatė planus
Aptariant 2021 metų valstybės biudžeto projektą, ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis papasakojo, kad praktiškai daugiau nei pusė visų jo ministerijoje planuojamų lėšų yra susietos su DNR planu, o iš jų 1/3 yra RRF lėšos, dėl kurių dar tik vyks pokalbiai ir derybos.
„Didelis paketas įvairių veiklų – nuo paramos dalyvauti įvairiausiose parodose iki prekės ženklų vystymo ir net konsultantų užsienio šalyse pirkimo, kad padėtų su pardavimais“, – dėstė jis.
Pagal Vyriausybės Seimui pateiktą projektą, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kitais metais siūloma skirti 716 mln. eurų, 161 proc. daugiau nei planuota šiemet.
Posėdyje dalyvavęs energetikos ministerijos kancleris Ramūnas Dilba sakė, kad kitąmet pagrindinės jų kuruojamos sritys nesikeičia.
„Tai atsinaujinančių išteklių plėtra tiek transporte, tiek elektros energijos gamyboje. Taip pat elektros vartojimo efektyvumas ir tinklai. Čia pats pagrindinis projektas yra sinchronizacijos, tačiau yra aibė kitų reformų, kaip pajėgumų užtikrinimo mechanizmų įgyvendinimas, rinkos liberalizavimas ir kiti“, – pasakojo jis.
R. Dilba nurodė, kad taip vadinamame DNR plane Energetikos ministerijai priklauso 22 projektai, iš kurių nauji – 6.
„Visi kiti yra tęstiniai, kurie arba prisideda papildomai prie europinių lėšų, arba jiems trūksta finansavimo, bet jie yra geri projektai. Pavyzdžiui, yra viešųjų pastatų atnaujinimas, kur gavome 4 kartus didesnį poreikį dėl finansavimo schemos pakeitimo.
Vienas pagrindinių naujų projektų yra elektros kaupimo įrenginių įrengimas – apie 100 mln. eurų. Dar daug lėšų pareikalaus viešųjų pastatų ir savivaldybių gatvių apšvietimo projektai“, – sakė jis.
Šiuo metu numatoma, kad Energetikos ministerijai bus skirta 485 mln. eurų, 120 proc. daugiau nei planuota šiemet.
Savo ruožtu Susisiekimo ministerijos biudžeto ir investicijų departamento direktorius Saulius Kerza nurodė, kad jo ministerijai iš DNR plano teks, palyginus, nedaug.
„DNR plane Susisiekimo ministerija gavo nelabai daug investicijų. 77 mln. eurų yra numatyti, ne visi projektai yra pakankamai pažengę.
Iš jų 36,4 mln. eurų norima skirti šalies susisiekimo oro uostais gerinimui. Bet iš tikro dar nemažai darbų reikia padaryti. Kol kas bus tik studija atliekama, kuri parodys, ar tai bus įmonės steigimas, ar tai bus rizikų pasidalinimo modelis be naujos įmonės steigimo“, – pasakojo jis.
S. Kerza dar dėstė, kad pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę.
„Tai „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, siekis iki 2050 metų pasiekti nulį žūčių keliuose, taip pat uosto ir oro uosto infrastruktūros gerinimas, transporto sektoriaus daromos taršos mažinimas ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didinimas, gyventojų pasitenkinimo judumu gerinimas ir skaitmeninio imlumo gerinimas“, – sakė jis.
Susisiekimo ministerijai kol kas numatoma skirti 1,1 mlrd. eurų, 29 proc. daugiau nei šiemet.
Lėšos socialinei apsaugai
Trečiadienį vyko ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis. Jame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vyresnioji patarėja Ramunė Germanienė papasakojo apie pagrindinius jų kuruojamų sričių finansavimo pokyčius 2021 metais.
„Užimtumo didinimo augimas – 131 proc. 92,5 mln. eurų yra subsidijos darbdaviams ir kitoms priemonėms finansuoti valstybės ekstremalios situacijos metu už šių metų gruodį.
Taip pat didėja asignavimai bazinei pensijos daliai finansuoti – 188,7 mln. eurų.
63 mln. eurų didėja išmokoms vaikams, 16,5 mln. eurų socialinėms paramos išmokų baziniams dydžiams finansuoti, 12,6 mln. eurų nemokamam pirmokų ir antrokų maitinimui, 22,3 mln. eurų skatinamosioms įmokoms į antros pakopos pensijų fondus mokėti, 2,9 mln. eurų socialinėms paslaugoms finansuoti.
Dar 2 mln. eurų pridedami asmeninio asistento paslaugai teikti, 0,5 mln. Covid-19 strateginėms priemonėms finansuoti, 0,9 mln. eurų NVO fondui finansuoti, 0,5 mln. eurų jaunimo savanoriškai veiklai, 0,5 mln. eurų kolektyvinės srities įsipareigojimams, 0,7 mln. eurų vaikų dienos centrams, 0,5 mln. eurų pagalbos nukentėjusiems asmenims teikimui“, – dėstė ji.
Seimui pateiktame projekte numatoma, kad SADM 2021 metais bus skirta 4,1 mlrd. eurų, 13,8 proc. daugiau nei planuota 2020 metais.
2021 metais į valstybės biudžetą planuojama surinkti 11,38 mlrd. eurų pajamų, t. y. 150 mln. eurų arba 1,26 proc. mažiau nei planuota šiemet. Vyriausybės patvirtintame projekte nurodoma, kad kitų metų išlaidos sudarys 15,49 mlrd. eurų, t. y. 2,71 mlrd. eurų arba 21,22 proc. daugiau nei planuota šiemet.
Biudžeto deficitas 2021 metais gali pasiekti 4,11 mlrd. eurų ir būti lygus 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Finansų ministerijos duomenimis, šiemet deficitas turėtų siekti -8,8 proc. BVP, 2022 metais – -2,7 proc., o 2023 metais – -1,6 proc., kai siekiamas struktūrinio balanso rodiklis yra -1 proc.
2021 metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 5,14 mlrd. eurų. Valstybės skola 2021 metais turėtų pasiekti 50,2 proc. BVP, 2022 metais – 49,4 proc. BVP, o 2023 metais – 50,3 proc. BVP.
Iki lapkričio 3 dienos biudžeto projektą buvo apsvarstę ir pasiūlymų pateikę Seimo Kaimo reikalų, Teisės ir teisėtvarkos bei Sveikatos reikalų komitetai. Seimo nariai projektui buvo pateikę 19 pasiūlymų.