Tokia situacija kaip reikiant neramina tiek vežėjus, tiek įmones, kurios lietuvišką produkciją eksportuoja į JK.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, jei abi pusės nesusitars, kovo 30 dieną įsigalios muitų sistema, kuri į JK eksportuojamų ir iš JK į Lietuvą importuojamų produktų ir žaliavų kainas gali padidinti iki 33 proc.
Kirs per kišenę
Kol abi pusės derasi, kaip gyvens įvykus „Brexitui“, URM skelbia, kad susitarimui neįvykus ES ir JK santykiai keistųsi iš esmės. Šalims nesusitarus, ES santykiai su JK būtų reguliuojami kaip su bet kuria kita trečiąja šalimi.
Taip nutikus, dvišalėje ES ir JK prekyboje būtų taikomi muitai, atsirastų muitinės procedūros, prekių patikrinimas pasienyje, nauji reikalavimai leidimams, produktų standartams.
URM teigimu, visa tai gali žymiai padidinti tiek produktų gamybos, tiek pristatymo kaštus, o pokyčius ypatingai pajustų tos Lietuvos įmonės, kurios turi ryšių su JK.
Visgi vieni didžiausių pokyčių įvyktų muitų sistemoje, nes tiek ES, tiek JK, viena kitos atžvilgiu, pradėtų taikyti importo muitus. Ministerijos duomenimis, muitai galėtų svyruoti nuo 0 iki daugiau nei 30 proc.
Nors didelė dalis eksportuojamų baldų nebūtų apmokestinama muito tarifu, tačiau atskiroms pozicijoms muito tarifas galėtų siekti nuo 1,7 iki 5,7 proc. Plastikui ir jo dirbiniams – iki 4,7 proc., medienai ir jos dirbiniams 2,5 – 10 proc., o megztiems arba nertiems drabužiams muitas galėtų svyruoti nuo 8 iki 12 proc.
Didžiausius pokyčius pajustų eksportuojantys gaminius iš javų, miltų. Jiems būtų taikomas iki 10 proc. muitas. Tešlos gaminiams – 11 proc., maisto produktams iš javų – 33 proc. muitas.
Prognozuojama, kad dėl papildomų reikalavimų ir eksporto procedūrų lietuviškos prekės JK rinkoje vidutiniškai galėtų brangti apie 10 proc.
URM duomenimis iš Lietuvos į JK daugiausia eksportuojama baldų, plastiko ir jo dirbinių, medienos ir jos dirbinių, trąšų, mineralinio kuro, drabužių, elektros mašinų ir įrengimų, mineralinio kuro.
Iš JK į Lietuvą daugiausia importuojama mašinų ir mechaninių įrenginių, mineralinio kuro, elektros mašinų ir įrenginių, optikos, matavimo, medicinos prietaisų.
Eksportuotojai: gaminiai brangs, arba dings iš rinkos
„Biržų duonos“ komercijos vadovas Andrius Kurganovas atviras, jeigu atsiras muitai – įmonės produkcija JK brangs, arba dings iš rinkos.
„Lyginant visą pardavimų dalį, mes į JK eksportuojame nedaug, todėl didelės įtakos muitai mūsų verslui nepadarytų.
Žinoma, gaila kiekvieno kliento, bet čia būtų dvi alternatyvos: arba mūsų produktai toje rinkoje smarkiai pabrangs, arba jų paprasčiausiai nebeliks“, – apie JK išstojimą iš ES be sutarties ir atsirasiančius muito mokesčius kalbėjo „Biržų duonos“ komercijos direktorius.
Tiesa, į kieno, „Biržų duonos“ ar užsakovų JK kišenę nugultų muitų mokesčiai, kol kas taip pat neaišku.
„Kadangi tokios praktikos iki šiol nebuvo, bus sėdama prie derybų stalo ir bus deramasi dėl sąlygų. Galbūt naujomis komercinėmis sąlygomis bus pasidalinama perpus, o gal viską spręs viena šalis.
Situacija kol kas labai neapibrėžta“, – teigė A.Kurganovas ir sakė prognozuoti, kiek galėtų kilti į JK eksportuojamų gaminių kainos, šiandien dar negalintis.
Vežėjai: vyrautų chaosas ir neaiškumas
„Jeigu JK iš ES išstotų be susitarimo, vežėjai pasekmes pajustų pirmieji“, – tikino ir Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Jo teigimu, situacija, kuri kiltų, prilygtų tikrų tikriausiam chaosui.
„Kad eilės pasienyje bus, čia nediskutuotinas klausimas. Įsivaizduokite, 40 metų tarp JK ir ES nebuvo jokių sienų, pasienių, muitinės postų, jokios infrastruktūros.
O čia, staiga, vieną dieną po vidurnakčio turi atsirasti siena. Ji šiaip neatsiras, tam turi būti paruoštas postas, muitinės darbuotojai“, – apie „Brexitą“ sakė M. Atroškevičius ir teigė, kad, jo manymu, JK tikrai nebus pasiruošusi tokiems kardinaliems ir staigiems pokyčiams.
Panašu, vežėjų problemos tik pasienio eilėmis nesibaigtų. Ne mažesnį klausimą keltų ir jų veiklos reglamentacija.
„Mes nežinome, pagal kokius teisės aktus galėsime vykdyti pervežimus, o atsakymų tam neturime“, – sakė generalinis sekretorius ir teigė, kad vežėjai tiesiog bus sistemos nebuvimo įkaitais.
„Kils tikras chaosas“, – teigė M.Atroškevičius.
Apskaičiavo darbo krūvį
Tiesa, jei toks „kietasis“ „Brexito“ scenarijus taptų realybe, darbo krūvis keistųsi ir Lietuvos muitinės darbuotojams.
Kaip pasakojo Muitinės departamento Komunikacjos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius, paskaičiuota, kad darbuotojų krūvis didėtų maždaug 7 proc.
„Jungtinė Karalystė ES požiūriu taps „trečiąja šalimi“, todėl keleivių ir asmenų gabenamoms prekėms ir daiktams bus atliekami muitiniai patikrinimai“, – sakė specialistas.
Pasiteiravus, ar muitinės departamentas ruošiasi JK pasitraukimo be susitarimo scenarijui ir planuoja įdarbinti daugiau darbuotojų, V.Volungevičius sakė, kad norinčių dirbti šiame sektoriuje ir taip trūksta.
„Mums šiuo metu trūksta 207 darbuotojų. Pažymėtina, jog tai muitinės postuose neužimtos pareigybės, kurios reikalingos prekių muitiniam tikrinimui atlikti.
Žmonės paprasčiausiai nesirenka šios profesijos“, – apgailestavo V.Volungevičius.