Nacionalinio stadiono koncesijos konkurse siekianti dalyvauti bendrovė Vilniaus nacionalinis stadionas nurodo, jog projekto partneriais bus Lenkijos kompanija „Budimex“ ir investicijų bendrovės „BaltCap“ fondai, tačiau pastarųjų atstovai tokius ketinimus neigia.
Dar gruodį viešame pristatyme ir ketvirtadienį BNS atsiųstoje informacijoje Vilniaus nacionalinis stadionas kaip partnerę nurodo „Budimex“, tačiau ši iš konsorciumo pasitraukė daugiau nei prieš metus. Tai BNS patvirtino „Budimex“ interesams atstovaujantis advokatas Česlavas Okinčicas.
„Jie nusprendė nedalyvauti jau seniai. Tas buvo, kai „Kauno dujotiekio statyba“ bankrutavo, jie („Budimex“ – BNS) turėjo sutartis ir įsipareigojimus, kad dalyvauja tik su „Kauno dujotiekio statyba“. Be jų žinios pasikeitė įmonės (Vilniaus nacionalinis stadionas – BNS) savininkas ir jie nusprendė nedalyvauti. Apie tai pranešėm visiems akcininkams ir savivaldybei“, – BNS teigė Č. Okinčicas.
Pasak jo, Lenkijos kompanija nepasitiki naujųjų Vilniaus nacionalinio stadiono akcininkų patirtimi norint įgyvendinti projektą.
„Aš jau nepamenu kada tas buvo. „Budimex“ jau metai ar daugiau yra pateikęs informaciją, kad jie pasitraukia, nes pasikeitė sąlygos ir nauji savininkai neturi jokios patirties statybose. „Kauno dujotiekio statyba“ jiems buvo savotiškas garantas dėl statybos darbų. Dabar kai nėra su kuo dirbti, jie iškart pasitraukė“, – aiškino advokatas.
Jo nuomone, Vilniaus nacionalinis stadionas „Budimex“ pavadinimą pristatydamas savo planus dalyvauti konkurse naudoja neteisėtai.
„Jie skelbia neteisėtai, bet ką aš galiu padaryti? Mes pranešėme miesto savivaldybei ir informavome, kad tas jų rašymas, jog „Budimex“ yra vienas iš garantų to projekto, yra neteisėtas“, – teigė Č. Okinčicas.
BNS žiniomis, „Budimex“ kaip partnerė įrašyta ir Vilniaus nacionalinio stadiono pateiktame pasiūlyme savivaldybei.
Investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis taip pat patvirtino, kad neplanuoja dalyvauti projekte.
„Bendrovė šiame projekte nedalyvaus. Nacionalinio stadiono projektas neatitinka fondo investavimo kriterijų. Projekto trukmė, susijusi su kapitalo kaštų investicijomis, tėra šeši metai. Tai yra gerokai trumpiau negu siekiamas 15 metų investavimo laikotarpis. Visa kita yra valdymo koncesija, kuri siejasi su paklausos rizika ir yra netinkama veikla fondui“, – BNS sakė Š. Stepukonis.
BNS žiniomis, Vilniaus nacionalinio stadionas pateikė tris projekto finansavimo alternatyvas. Pirmu atveju apie 62 mln. eurų kreditą įmonės teigimu jai suteiktų komercinis bankas „Luminor“, kiek daugiau nei 13 mln. eurų sudarytų „BaltCap“ fondų finansavimas, o 15 mln. eurų viliamasi pritraukti išleidžiant Vilniaus nacionalinio stadiono obligacijų.
Antroji projekto finansavimo alternatyva – Turkijos kompanijos „Kayi Insaat“ lėšos, kuriai bankai suteiktų apie 10 mln. eurų paskolą ir 90 mln. eurų dydžio garantiją.
Trečioji alternatyva – projektą finansuotų Kinijos kompanija „China Machinery Engineering“. BNS žiniomis, Kinijos įmonė Vilniaus nacionaliniam stadionui nėra suteikusi garantijų dėl finansavimo, tik išreiškusi susidomėjimą projektu.
Vilniaus nacionalinio stadiono vadovas Renatas Načajus ketvirtadienį BNS šios informacijos nepatvirtino. Jo teigimu, bendrovė „finansavimui yra pateikusi kelis alternatyvius variantus“.
Plačiau jis komentavo tik variantą, kuriame nurodoma, jog projektas būtų finansuojamas kompanijos „Kayi Insaat“ ir bankų lėšomis. Pasak jo, bendrovė finansavimą suteiktų iš nuosavų lėšų, o įsipareigojimų vykdymą užtikrintų bankai. BNS žiniomis, tai būtų Turkijos bankai.
„Kompanija „Kayi“ projektą ketina finansuoti ne tik skolindamasi iš bankų, tačiau ir iš savo resursų. Komisijai pateiki bankų raštai apie kompanijos turimą viso 90 mln. eurų kredito limitą, neabejotinai patvirtina jos finansinį patikimumą bei pajėgumą. Lėšų finansavimui realumą įrodo ne tik 10 mln. eurų kreditas, kurį bankai suteiks grynaisiais pinigais, tačiau ir 80 mln. negrynaisiais pinigais bei garantiniais raštais“, – BNS atsiųstame komentare teigė R. Načajus.
Paklaustas apie kompanijos „Budimex“ pasitraukimą iš projekto, jis šios informacijos nepatvirtino, tik teigė jog „visi subtiekėjai turės vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį“.
„Noriu akcentuoti, kad Vilniaus nacionalinis stadionas pasiūlymą koncesijos konkurse teikia ne kaip konsorciumas, o kaip projekto bendrovė, įgyvendinimui pasitelkianti subrangovus. Visi subtiekėjai įsipareigojo suteikti atitinkamus pajėgumus sutarties vykdymui, šie besąlyginiai įsipareigojimai yra tiek Vilniaus nacionalinio stadiono, tiek suteikiančiųjų institucijų naudai, taigi, bendrovė turi ir turės teisę reikalauti iš subtiekėjų vykdyti atitinkamas prievoles“, – tvirtino R. Načajus.
Artimiausiu metų turėtų paaiškėti, ar Vilniaus nacionalinis stadionas galės dalyvauti Nacionalinio stadiono koncesijos konkurse. Vilniaus savivaldybė dabar sprendžia, ar tinkami įmonės dokumentai, kuriais ji grindžia savo kvalifikaciją.
Jei Vilniaus nacionalinio stadiono kvalifikacija būtų pripažinta tinkama, koncesijos konkurse dalyvautų du dalyviai. Antras jų yra koncerno „Icor“ valdomos įmonės „Axis Industries“ vadovaujamas konsorciumas. Jų bus prašoma pateikti išsamius pasiūlymus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spalį įpareigojo savivaldybę priimti iš konkurso pašalinto Vilniaus nacionalinio stadiono preliminarų pasiūlymą ir jį svarstyti. Teismas taip pat uždraudė sudaryti sutartį su koncerno „Axis Industries“ vadovaujamu konsorciumu. Maždaug pusmetį trukusios derybos buvo baigtos spalio 11 dieną, o sutartį planuota pasirašyti gruodį.
„Axis Industries“ kartu su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“ ir architektų bendrovėmis „Populous“ bei „Cloud architektai“, Nacionalinio stadiono kompleksą žada pastatyti už 79,9 mln. eurų.
Vilniaus nacionalinis stadionas kartu su „Kayi Insaat“, stačiusia prekybos centrą „Ozas“ Vilniuje, bei Lietuvos inžinerinių tinklų bendrovėmis „Fima“ bei „Elsis TS“ darbus siūlo atlikti už 77,8 mln. eurų.
Po 50 proc. Vilniaus nacionalinio stadiono valdo verslininko R. Načajaus kontroliuojama įmonė „Nacionalinio stadiono operatorius“ ir Anelės Irutės Brusokienės valdoma įmonė „Naudos virsmas“.
Skelbta, kad apie 22 ha ploto teritorijoje, be mažiausiai 15 tūkst. žiūrovų talpinančio futbolo stadiono, futbolo aikštės, krepšinio aikštelės, kultūros centras, biblioteka, vaikų darželis ir sporto muziejus.