Jis teisme patvirtino gavęs valdybos pirmininko nurodymą mažinti nuotekų taršą, tačiau per šešerius metus tinkamai parengto problemos sprendimo taip ir nepasiūlė, nes „norėjo tęsti darbą“.
Kuršių marių taršos bendrovės nuotekomis skandalas į viešumą iškilo 2020 m. pradžioje. „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14 asmenų kaltinami į marias su nuotekomis neteisėtai išleidę normas viršijantį organinių medžiagų kiekį, teigiama pranešime spaudai.
Byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme.
Teisiami laikini vadovai
Už nuotekų tvarkymą tiesiogiai atsakingi ilgametis bendrovės vadovas V. Beržonskis ir ne kartą teistas buvęs įmonės gamybos vadovas Jonas Garalis iš „Grigeo Klaipėda“ dėl galimo sukčiavimo buvo atleisti 2019 m. gegužę.
Netrukus po atleidimo Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo slaptus tyrimo veiksmus dėl taršos Kuršių mariose. Informaciją apie nuotekų tvarkymą suteikę ir savo kaltę prisipažinę buvę vadovai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Paskutiniame teismo posėdyje apklaustas V. Beržonskis tikino apie bendrovės nuotekų tvarkymo problemas sužinojęs dar 2013 m., netrukus pradėjus eiti pareigas. Kiek ilgai ši problema egzistavo teigė negalintis atsakyti, tačiau dėl jos klausimus esą ne kartą kėlęs žodžiu.
„Nesiėmiau veiksmų, kad būtų nutrauktas nuotekų išleidimas, neinformavau aplinkos apsaugą vykdančių institucijų, nesiėmiau priemonių pašalinti galimą taršą. Kontroliuojančių institucijų neinformavau, nes, kaip jau minėjau, po pokalbio su valdybos pirmininku, viską tęsėme toliau. Neinformavau valstybės institucijų, nenutraukiau neteisėtų veiksmų, apie kuriuos sužinojau, nes norėjau tęsti darbą, dirbti toliau. Pranešus, tai reikštų konfrontaciją. Reikia spręsti klausimą konstruktyviu keliu, o ne bėgti ir pranešti“, – teisme teigė jis.
Gavo įpareigojimą mažinti taršą
V. Beržonskis teismo posėdyje teigė neprisimenantis, ar žodžiu vykusių pokalbių metu su šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn traukiamam valdybos pirmininkui teikė skaičiavimus, kokie yra galimai nevalytų ar dalinai išvalytų nuotekų kiekiai, kokie teršalai išleidžiami.
„Valdybos pirmininkas man nurodė mažinti nuotekų koncentraciją arba jų kiekį. Buvo ieškomi sprendimai ir už tų sprendimų įgyvendinimą konkrečiai buvo atsakingas gamybos padalinys, tačiau kažkokių realių, ženklių pagerėjimų tikrai nebuvo pasiekta. Taršą, apie kurią informavau valdybos pirmininką, buvo bandoma mažinti nuolat“, – aiškino jis.
Apie susiklosčiusią situaciją V. Beržonskis taip pat tikino raštu valdybos neinformavęs, tik jos pirmininką. Nors supratęs situacijos sudėtingumą, tačiau toliau dirbęs įmonės vadovo pareigose, nes norėjęs turėti darbo vietą, keisti ir įgyvendinti tuos procesus, kurie jam buvo pavesti.
Teismo posėdyje paaiškėjo, kad vienintelis kartas, kai buvo bandoma raštu inicijuoti investicinį projektą dėl nuotekų valymo įrenginių modernizavimo, įvyko 2018 m., kai jis išsiuntė elektroninį laišką. Tačiau investicinis projektas, atitinkantis jam taikytinus reikalavimus, taip ir nebuvo parengtas.
Iki tol, V. Beržonskio teigimu, to daryti nereikėję, nes „daugelis klausimų bendrovėje buvo sprendžiama žodžiu“.
Bus tęsiama apklausa
Artimiausiame teismo posėdyje, kuris numatytas birželio 13 dieną, Šiaulių apygardos teismas planuoja tęsti buvusio „Grigeo Klaipėda“ vadovo apklausą.
Aplinkos apsaugos departamentas byloje yra pareiškęs ir 48 mln. Eurų civilinį ieškinį dėl galimos žalos aplinkai.
Bendrovė teisme dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.
Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones - Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.