„Delfi“ su bendrovės generaliniu direktoriumi kalbėjosi apie pandemijos padarinius, kritusią apyvartą, gautą paramą bei planuojamą tolimesnę plėtrą.
– P. Bartaševičiau, kaip bendrovę paveikė pirmasis karantinas? Ar galėtumėte situaciją palyginti su antruoju?
– Mums pirmasis karantinas buvo sunkesnis nei antrasis. Mūsų apyvarta pirmojo metu krito 80 proc., o antrojo – 50 proc. Tai pagal skaičius, šis lengvesnis.
Taip pat per abu karantinus mūsų darbuotojai buvo ir yra prastovose.
– Kas daugiausia lėmė, kad antrąjį karantiną išgyventi pavyko ir vis dar pavyksta lengviau?
– Kadangi esame įsikūrę ir oro uostuose, pirmojo karantino metu jie buvo visiškai uždaryti, todėl praradome pakankamai nemažai (pajamų – red.).
Kitas dalykas, jeigu lyginame apyvartos kritimo skaičius, 80 ir 50 proc., tai per 2020-uosius atsidarėme nemažai naujų kavinių, septynias: tai Kudirkos gatvėje, Savanorių pr., Kaune vieną, oro uostuose porą kavinių, naujame Paupio kvartale, „Uptown bazaar“. Tai atidarytos kavinės prisidėjo prie to, kad buvo sumažintas bendras kritimas, nors, žinoma, išaugo ir kaštai.
Bet mums per antrąjį karantiną apyvarta mažėjo mažiau ir dėl to, kad darėme papildomų dalykų. Turėjome pasileidę ir tokią aplikaciją, kai verslas savo darbuotojus su nuolaida gali vaišinti kava, plėtėme internetinę prekybą, pardavinėjome kavos ruošimo įrankius.
– Užsiminėte apie per pandemiją atidarytas naujas vietas. O kaip su investicijomis tokiu sunkiu metu?
– Šioje vietoje, kuo mes skiriamės nuo kitų įmonių, tai, kad mūsų savininkai norvegai į situaciją žiūri pakankamai blaiviai ir sako, kad pandemija yra neišvengiamas dalykas, iš kurio mes išeisime ir viskas bus gerai, tai jie nestabdė investicijų, todėl darėme tai, kas buvo suplanuota iš anksčiau.
Mes reguliariai plečiamės, todėl tie atidarymai nebuvo susiję su pandemija, tiesiog mes planų neatšaukėme ir nekeitėme, nors, tiesą pasakius, niekas ir negalvojo, kad ši situacija užsitęs metus laiko.
Kai darai investicijas, sudarai sutartis, pasiruošimą pradedi anksčiau, tai viskas jau buvo pradėta, bet naujų taškų ieškome ir dabar. Už kelių savaičių atsidarysime naują „Caffeine“ kavinę Antakalnyje.
Viena iš mūsų savininkų vertybių, kad mes gyvename be skolų. Tai reiškia, kad jie neturi skolų bankui. Tai kai atėjo COVID-19, jie turėjo pinigų, rezervą, kad galėtų pagelbėti savo įmonėms, kurioms to reikėjo, ir mes iškart iš jų sulaukėme pagalbos. Jeigu čia būtų reikėję laukti pagalbos iš valstybės, aš tikrai nežinau, kaip mums būtų pavykę išgyventi.
– Ar galime sakyti, kad norvegai išgelbėjo situaciją?
– Jie išgebėjo daugiau nei 700 Lietuvos darbuotojų bei verslą. Aš neįsivaizduoju, kaip kitiems mūsų kolegoms sekasi ir kaip jiems bus, kai reikės pradėti mokėti mokesčius, kurių dabar galima nemokėti, iš ko tai reikės daryti. Man atrodo, kad čia dar daug kam bus labai labai sunku.
– O kaip jums sekėsi su parama iš mūsų valstybės? Ar gavote pagalbą?
– Teikėme paraiškas darbuotojų subsidijoms už prastovas, tai tik dabar gavome pinigus už lapkričio mėnesį ir net ne viską, o dalį. Viskas labai smarkiai atsilieka.
Taip pat dar teikėme paraišką dėl paramos iš pirmojo pagalbos paketo verslui, tačiau kol kas nieko nežinome ir informacijos neturime.
Valstybės teikiamą paramą bendrai galima vertinti dvejopai. Vienas dalykas, kai sako, kad čia yra didelė įmonė ir yra apribojimų paramai gauti, tai išeina tokia traktacija, kad jei didelė įmonė, tai jai paramos reikia mažiau, o tai, mano nuomone, skamba šiek tiek keistai.
Mes iš viso šiuose trijuose prekės ženkluose turime kiek daugiau nei 700 darbuotojų, tai jei tokia įmonė „nulūžtų“, tai būtų 700 laisvų ir nukentėjusių darbuotojų vienu metu. Aš nesakau, kad mažas verslas yra mažiau svarbus, bet didelis verslas patiria ir didelius nuostolius.
– Ar šiuo metu jaučiate kažkokį atsigavimą prekyboje? Iš pirmo žvilgsnio lauke pamačius eiles prie „Caffeine“ galima pagalvoti, kad klientų netrūksta.
– Bendri skaičiai atsigavimo nerodo. Žinoma, būna, iššoka viena kita geresnė diena, bet eilės ne dėl to, kad turime begalę klientų, bet dėl to, kad yra apribojimai ir mes jų negalime įleisti į vidų ir jie tada stovi lauke.
Iš kitos pusės, daugelis žmonių tos kavos neperka, nes jiems paprasčiausiai lauke yra šalta laukti, o jei tai būtų galima padaryti viduje, jie nusipirktų.
Nepriklausomai ar „Narvesen“, ar „Caffeine“, bet apribojimai mums yra labai skaudūs.
– Kada tikitės palengvėjimo? Kaip manote, ar vasarą verslas šiek tiek atsigaus?
– Norisi sakyti, kad vasara bus gera, geresnė. Kaip sakau ir savo darbuotojams: „Kas žiūri į praeitį, nugarą atsuka ateičiai.“ Tai mes turime žiūrėti į ateitį ir galvoti, kad ji bus šviesi ir dėl to ir investuojame į naujas vietas, jas rekonstruojame.
Blogi laikai vis tiek praeis, žmonės yra protingos būtybės ir ras, kaip virusą suvaldyti, tik nežinau, ar tai nutiks šiemet.
– Ar 2021-aisiais taip pat planuojate plėtrą? Kiek naujų vietų ketinate atidaryti?
– 5 taškus. Daugiausia tai bus „Caffeine“ kavinės, bet jei mes turėsime gerą pasiūlymą taškui, jų gali būti ir daugiau.
– Kokius bendrai didžiausius iššūkius šiandien matote verslui? Kaip suprantu, jei planuojate plėtrą, išgyvenimo klausimo šiandien nėra
– Mes nesvarstėme ar išgyvensime, ar ne. Mums šioje vietoje tikrai padeda akcininkai ir už tai jiems ačiū, bet ko mums reikia, tai kad žmonės galėtų užeiti į mūsų prekybos taškus, kad galėtų pirkti, kad jie išeitų į gatves, grįžtų į biurus. Reikia laisvėjimo, nes namie sėdintys nieko neperka, mums reikia atlaisvinimo.