„Geriausia būtų, kad kiekviena nauja valdžia nevykdytų naujos mokesčių reformos, nes yra pernelyg sudėtinga sektoriams prisitaikyti. Nuolatos visi yra prikabinti ant siūlelio laukdami, kas bus ištraukta, prie ko reikės prisitaikyti“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Matome poreikį dėl šios srities susitarti ilgesniam laikui, ypatingai vertinant, kad gynybos finansavimo didinimas yra vienas svarbiausių faktorių“, – pridūrė ji.
Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderė teigia, kad nauji mokesčiai galėtų sutrukdyti Lietuvos šansams tapti regiono lydere konkurencinėje kovoje ir atnešti daugiau žalos nei naudos.
„Mes teisingu keliu nuėjome neleisdami įgyvendinti visų idėjų mokesčių didinimo srityje, nes šiandien mes matome – Lietuva turi šansą konkurencinėje kovoje būti lydere mūsų regione, pritraukti investicijų ir auginti ekonomiką. Nereikia už kirsti kelio ekonomikos augimui naujais mokesčiais“, – tikina Seimo pirmininkė.
Nors politikė neatsakė į klausimą, ar partija svarstytų sudaryti koaliciją su socialdemokratais, ji tvirtino, kad mato didelių skirtumų su šia politine jėga, ypač požiūryje į privatų sektorių, kuriam tektų didžiausia našta įgyvendinant minėtos partijos rinkiminę programą.
„Šioje srityje tikrai matau daug kliūčių, ypatingai dalyvaudama debatuose ir kaskart girdėdama kaip kalbama apie privatų sektorių kaip daugelio negandų šaltinį“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ką socialdemokratai kalba, jie žada padidinti finansavimą daugeliui sričių, tačiau iki galo nepasako, kas turės prie to prisidėti, o realiai savarankiškai dirbantys, daug mokėsi ir dirbę žmonės – pas juos tokia valdžia jau ateitų kitą dieną po rinkimų ir paprašytų daugiau prisidėti prie jų programos įgyvendinimo“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.