„Palaikau Vyriausybės variantą, nes manau, kad tai yra geras, kompromisinis variantas. Kai kalbėjome su ūkininkais, buvo kalba apie tai, kad reikia keisti tarifą ir apie tai, jog būtų geriausia, kad klausimas būtų svarstomas nelaukiant eilinės Seimo pavasario sesijos. Į abu tuos pasakymus atsižvelgta“, – trečiadienį Seime V. Čmilytė-Nielsen.
Pirmadienį Seime buvo pateiktas Akcizų įstatymo projektas, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo SND tarifas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti trečiadienį, vasario 14 d.
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė parlamentarės Laimos Nagienės inicijuotam siūlymui SND akcizo tarifą sumažinti dar labiau, nei siūlo Vyriausybė – iki 13,94 euro už toną.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė parlamente pateiktam Akcizų įstatymo projektui, pagal kurį skubos tvarka siūloma akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Siūlyme taip pat numatomi žymėto dyzelino naudojimo apribojimai.
Parlamentarai Andrius Palionis, Laima Nagienė, grupė socialdemokratų bei „darbiečių“ siūlė taikyti mažesnį SND akcizo tarifą, tačiau nė vienam pasiūlymui komitetas nepritarė.
41 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND, taip pat – kai šios dujos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms.
Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas susidės iš 41 Eur/t pastoviosios dalies ir kintamos anglies dvideginio (CO2) dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos.
Aplinkos ministerija savo ruožtu yra pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.
Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentui siūloma svarstyti įprasta tvarka.
ELTA primena, kad šiemet nuo sausio 1 d. įsigaliojo 304,1 Eur/t SND akcizas.
Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimo priimtas naujas tarifas sukėlė didelį nepasitenkinimą. Sumažinti SND akcizą, be kita ko, reikalavo sausio 23–26 dienomis Vilniuje protestavę ūkininkai, degalinių tinklas „Jozita“ savo kasos čekiuose ėmė rašyti kritiką valdantiesiems.
Be to, sausio pradžioje Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijos paragino Vyriausybę „atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį“ konkurencingumui, šalyje įvedus gerokai aukštesnį SND akcizą nei regione. Dalis įmonių perėjo prie SND po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sumažinti tuomet itin išbrangusių gamtinių dujų vartojimą.
Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, Vokietijoje – 45 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t. Reaguodama į kritiką Vyriausybės kanceliarija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t.
Tikimasi, kad tokį akcizo dydį Seimas patvirtins vasario 12–15 dienomis šaukiamoje neeilinėje parlamento sesijoje. Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.
SND taip pat naudojamas šildymui ir buityje tuose šalies regionuose, kuriuose neišplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, pavyzdžiui, Skuode, Mažeikiuose. Prie 304 Eur/t akcizo dydžio ministerija siūlo pereiti palaipsniui, iki 2030 m.